Kaip ištirpinti Kristų

Vis neprisiruošiu parašyti apie vieną įdomų terminą - transubstanciacija.Šiuo sudėtingu terminu "transubstanciacija" katalikybė grindžia savo išskirtinumą, esą per mišias kunigui meldžiantis įvyksta pasikeitimas duona virsta Atpirkėjo kūnu, o vynas – Jo Krauju. Todėl katalikybė tvirtina, kad tokiu būdu ji yra vienintelė Kristaus bažnyčia, nes tik per mišias atsiranda ... tikras Kristus.
Bet šį kartą pakreipsime klausimą kitaip - o ar galima sunaikinti Kristų? Pasirodo galima, šis mechanizmas išaiškėjo tiriant "stebuklą" Lenkijoje.
Istorija tokia - praėjusių metų rudenį Lenkijoje, Sokulkoje, bažnyčioje dalijant komuniją pašventinta ostija nukrito ant grindų. Taigi, Kristus nukrito ir susitepė, išeitų, nebegalima jo naudoti buvo.
A. Čekuolis taip nupasakoja tolimesnį veiksmą - kaip reikalauja katalikų liturgija, ji buvo įdėta į indą su vandeniu ir uždaryta bažnyčios seife - per kelias dienas gležnas paplotėlis vandenyje ištirpsta, nustoja būti Kristaus kūnu, ir skystis supilamas į mažą šulinuką po altoriumi.
Taigi ties tuo galima ir sustoti - mano požiūriu, žmonių, sukūrusių tokias dogmas išdidumas ir pasitikėjimas savimi yra begalinis - jie ne tik teigia, kad gali duoną paversti Kristumi, bet, pasirodo, gali savo rankomis Kristų ir sunaikinti, kai dėl kažkokių priežasčių jis tampa netinkamas naudojimui religiniais tikslais.
Dievo žodis aiškiai sako, kad jei žmogus pasigamina dievą savo rankomis, tai yra stabas. Jėzaus apaštalai buvo dėl to persekiojami. Apaštalų darbuose yra užrašyta Demetrijo kalba: "Bet jūs matote ir girdite, kad tas Paulius ne tik Efeze, bet ir beveik visoje Azijoje įtikino ir nukreipė į šalį daug žmonių, tvirtindamas, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis". Apaštalų 19,26
Taigi, negaminkime savo rankomis Kristaus, nes Jis nei pagamintas, nei juo labiau "ištirpintas" negali būti.