pirmadienis, birželio 02, 2008
Tėvystė
Vakar buvo tėvo dieną. Viens du apsičiupinėji, o tu jau 16 metų kaip tėvas. Keista, kai pagalvoji. Tuo labiau, kad dažnai kažką bedarydamas, galvoji, tėvas darė taip arba kitaip. Kitaip sakant, tėvo ilgesys tebėra iki šiol.Kartais būdavo sunku, kai tėvo jau nebuvo, atrodo, nėra ko ir pasiklausti, o savo laiku nepaklausei todėl ir nežinai. Kai nėra tėvo, kiek bebūtų tau metų, jautiesi iš dalies našlaitis. Taip gal ir būtų buvę, tačiau Jėzus pasakė:Jūs turite Tėvą danguje". Ir aš tai priėmiau. Todėl dabar nebesijaučiu apleistas ir paliktas be patarimo ir be globos. Tik gėlių per šią dieną jam neatneši. Manau, jog svarbiausia, kad mano vaikai be manęs turėtų ir dangišką Tėvą, nes aš dažnai klystu, būnu piktas, o Jis yra tas, kuris tampa atsvara, net kai žemiškų tėvų jau nebėra.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
Keista. Skaityti. Apie tėvą. Kurį esu mačiusi. Tik. Nuotraukose. Nespalvotose dar. Iš to ano laikmečio.
Tikrai keistas jausmas. Ir tuštuma. Pavydas turbūt irgi - o kodėl Lino vaikai turi ir žemiškąjį, ir dangiškąjį, vadinasi - du tėvus, o aš tik dangiškąjį? Kuo aš tipo prastesnė? A?
Ypač dabar... Kai problemos viena po kitos gula ant mūsų dviejų šeimos moterų pečių. Kartais atrodo, kad jos niekada nesibaigs. Būtų tėvas... Ne tik gėlių kartą per metus atneščiau.
neri
Neliudek, neri:) Dziaukis, kad ir ta viena, bet uztat koki turi ;)
Rašyti komentarą