šeštadienis, birželio 03, 2006

Pas mus šventė


Aš vaikystėj niekada navalgiau tokios vatos, nebuvo. O vaikai mano labai džiaugiasi. Žinau, kad nesveika, kad fikcija ta vata,kad nieko gero, tiesiog cukrus, bet negalėjau atsispirt jų didelėm akim, kai pamatė.
Ooooooooo kaip jie džiaudėsi, aš taip jau nebemoku.Moku džiaugtis tik tuo, kad jie džiaugiasi:)

9 komentarai:

Kristina rašė...

Na, bent jau tuo dziaugiesi :D Kiti net savo vaiku dziaugsmo nemoka ivertinti...

Robertas rašė...

Tai tavo toks ir yra likimas - dziaugtis vaiku dziaugsmu. :-) Tu gi tevas, ane?

Linas rašė...

Nu tai jau taip, tai ir dziaugiuosi:)

Geda rašė...

Ko gero vaikai yra diziausias dziaugsmas, koks gali buti, tikiu jumis, kurie ju turit:)
Tik kartais pagalvoju, kad zmones isigudrina pasislepti uz savo vaiku gyvenimo, ir nebegyvena savojo. O kiekvienas esam asmuo su issipildziusiom ir neissipildziusiom svajonem. Dar galim jas susirasti. Gal net ir save.

Linas rašė...

ko gero ir taip daznai nutinka, tevai perkelia savo neigyvendintus lukescius i vaikus

Geda rašė...

Taip. Tevai zino, ko nori savo vaikui, bet nezino, ko nori patys sau.

Linas rašė...

Buna, kad ir tevai žino:)

mamka rašė...

Zinai, Geda, siais laikais yra kaip tik atvirksciai. Dauguma tevu taip susirupine savo gerove, karjera ir saves realizavimu, kad kazkodel isivaizduoja, kad ju vaika isaukles darzelis, aukles ar mokykla... O paskui staiga nustemba: " kodel as negaliu susikalbet su savo vaiku?"
O savo lukesciu i vaikus perkelt negalima, jie turi savo lukescius :0) Ir kad ir kaip kartais skauda sirdi, kai vaikai elgias ar nori elgtis neteisingai, turi leisti jiems rinktis. Aisku, kai jie pakankamai dideli. As kartais pagalvoju, gal daugelio supratimu esu keista mama, bet, kai mano vaikui dabar reikejo priimt viena svarbiausiu sprendimu, as nepatariau nieko, nors aisku man plyso sirdis ir as zinojau teisinga sprendima :0) As pasakiau: " del manes daryt nieko nereik, del manes galesi tik vandens man senatvej paduot, tavo gyvenimas, tu turi apsisprest" Ir palikus viena, kad turetu laiko pagalvot,pasvert visus "uz" ir "pries", isejau... Aisku, dar pasakiau, kad gerbsiu bet koki sprendima ir mylesiu ne maziau. Galiu pasakyt, kad vaikas prieme teisinga sprendima tik per paskutine valanda, galvojes kitaip beveik 3 dienas ir as didziuojuos juo. Ir jis zinos, kad pats nusprende, o ne del to, kad mamos neiskaudintu ar del to, kad kitiems atrodo kazkaip...

Taip, as tokia, kuri gyvena del vaiku, del kitu zmoniu ir visai nesirupina saves realizavimu :0) Man nerupi karjera, spjoviau i savo specialybe seniai :0) Dirbu pati suknisciausia darba, bet turiu daug laisvo laiko visokiem dalykeliam, seimai ir sau :0) Man patinka tiesiog gyventi... Man nereik padaryt kazkokiu dideliu darbu, man nereik, kad mane kazkada kazkas atsimintu, as tiesiog gyvenu... Kaip kokia pele ar drugelis ar tiesiog zmogus... Ir visai nemanau, kad tai blogai :0)))

Gyventi
kaip medis, kaip zole ar plastake.
Neziurint i juodai
balta ciferblata
su negyvais skaitmenimis.
Matuoti laika
pagal rugiu zydejima
ir lauku kvapa,
pagal pauksciu atsisveikinima
ir sugrizima.

pasilieku teise ryt galvot kitaip :0))))

Geda rašė...

Aciu, uz atviruma, mamka. Gal, kalbejom apie ta pati, tik is skirtingu tasku? Nemanau, kad zmogus, kuris gyvena tik del karjeros ar pinigu, gyvena savo gyvenima.Greiciau save, o kartu ir vaikus palaidoja po tais dalykais. Tiesiog susiduriu kazkaip su zmonemis, kurie niekaip negali paleisti savo vaiku savarankiskai gyventi. Net tada, kai vaikai jau turi ir savo vaiku. Viena mama, kuri augina keturis, kai palinkejau jai pabuti savim ir ka nors sau "leisti", tai apsiverke. Jie padare, manau, teisinga sprendima savaitei isleisti vaikucius i stovykla ir pabuti su vyru drauge.
O Tavo noras vaikui paciam leisti rinktis man labai priimtinas ir suprantamas. Mane pacia taip tevai augino. Tai santykiai, kurie skatina abipusia pagarba. Gal net meile.