ketvirtadienis, birželio 02, 2005

Tekalba kritikai

Nagrinėjant klausimus apie krikščionybę natūraliai iškyla dar vienas – kaip gi atrodė ta bažnyčia, kurią įkūrė Jėzus, kaip jie garbino, ką jie garbino, kaip tai atrodė. Dabar daugelis krikščioniškomis save laikančių organizacijų pretenduoja į tą palikimą – vienos pagal tradiciją, kitos – pagal dvasią, mokymo aiškumą. Ir tai savaime suprantama.
Manau, aiškiausiai į šį klausimą galėtų atsakyti ne pačių krikščionių raštai (kad nebūtų šešėlio, kad viskas pagražinama), o krikščionybės kritikų ir atvirų priešininkų pasisakymai.
Vienas iš tokių galėtų būti Minucijus Feliksas, aršus romėnų pagonybės gynėjas, II mūsų eros amžiuje parašęs apologiją “Oktavijus”, aršiai puolusią krikščionis. Kai ką pacituosiu:
“Priešinasi žmonės apgailėtinos, uždraustos ir pasmerktos sektos. Jie atmeta šventoves, vadindami jas dievų kapinėmis, tyčiojasi iš šventų ritualų ir stengiasi, jei gali, padėti vargšams. Patys būdami pusnuogiai, jie niekais laiko žynių titulus ir rūbą. Jie niekina mirtį
Kodėl jie neturi šventorių, altorių ir visiems būdingų atvaizdų? Iš kur atsirado tas jų Dievas, vienintelis, vienišas ir nematomas?Tik vienintelė vargšė žydų tauta garbino vienintelį Dievą”.
Taigi tokia atrodė krikščionybė Romoje žmogui, kuris neturėjo simpatijų krikščionims. Akivaizdu, kad jį erzino keli dalykai, kurie buvo priešingi to meto romėnų garbinimui:
1.Krikščionys atmetė šventoves ir patys jų nekūrė ir neturėjo.
2. Krikščionys neturėjo altorių, šventorių ir atvaizdų, kuriuos garbino visi “normalūs” žmonės.
3. Krikščionys negarbino nieko, tik vieną nematomą Dievą.
4. Niekino žynių rūbus ir ritualus – patys ritualų neturėjo.
Štai ir visas atsakymas, kaip atrodė ir kokia buvo krikščionybė.
Tada kitas klausimas, kas atsitiko, kad visi pagonims būdingi atributai susikraustė į vadinamą krikščionių bažnyčią?
Kaip atsirado:
1.Šventovės (kurias krikščionys vadino dievų kapinėmis).
2.Atvaizdai, kuriuos garbina ir keliaklupščiauja.
3. Šventoriai ir altoriai
4. Atsirado žynių kasta su savo rūbais
Ar tai, ką šiandien matome Lietuvoje ir Romoje, galime vadinti krikščionybe, palyginus su tuo, kaip elgėsi ir galvojo Romos krikščionys?

2 komentarai:

Keliautoja rašė...

Wow... Skaudziai tu cia, bet sirdis savo "taip", nors taip sunku israuti tai, kas taip giliai isodinta tradicijos. Gana daznai ir pati susimastydavau apie tai, bet visi aplinkui sakydavo, kad turi buti taip, kaip yra. TAIP TURI BUTI.

Kristina rašė...

Na, mano komentara jau gavai;)