Apie dorovę, moralę, vidinę švarą Lietuvoje kalbėti nepopuliaru. Manoma, kad tai tema tų žmonių, kurie nebegali nusidėti – praradę sveikatą, gebėjimus ir galiausiai – sveiką protą.O dar tiksliau manoma, kad tokio dalyko kaip dorovė tiesiog nėra, kaip nėra ir nusikaltimo. Gudresnis pašnekovas tavęs paklaus – jei meluoti negerai, ar sakyti teisybę žmogui, kuris greitai mirs? Ir pašnekovas jaučiasi tave pagavęs už uodegos – nepasakysi, pameluosi, pasakysi – būsi žiaurus.taigi, Va ir nėra tokios sąvokos kaip dorovė. Viskas priklauso nuo aplinkybių ir nuo to, mato tave kas ir vertina ar ne..Net pats Einšteinas būtų sužavėtas, kaip jo reliatyvumo teoriją pritaikome praktikoje.
Bet vaisiai tokios praktikos ne tokie jau saldūs, nes gerumą visuomenė priima kaip silpnumą arba netgi klastą, draugiškumą, kaip pataikavimą, o tiesos sakymą – kaip nedovanotiną diskomforto kėlimą.
Tai kurgi dingo dorovė? Lietuvoje mes sėkmingai ją apgyvendinome įvairiose popieriniuose projektuose (beje, neblogai finansuojamose), mokykliniuose vadovėliuose ir manome, kad tai dar viena verslo ir visuomenės valdymo forma, o patys tuo tarpu džiaugiamės dar galėdami išsipurvinti. Tai patogu, nes purvo kaip ir nesimato.
Tačiau jei šiandien nesvarbu vidinė švara, kodėl nepasipilam svetainėse šiukšlių kibirų su visokiai gendančiais produktais ir nesigėrime – o, kaip viskas pradvokę, kaip viskas pūna? Žinoma, ką matome, tai bado akis. Tačiau tai, ko nematome vis tiek yra. Todėl nemanau, kad dorovė nebereikalinga. Gal ir madinga gyventi šiukšlėse, bet vis tiek vieną dieną jos ima dvokti. Paskui stebimės – o ko nuo manęs tokio modernaus ir protingo žmonės traukiasi?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
6 komentarai:
Taip išeina, kad sakyti tiesą yra žiauru. Įdomu ko tas gudresnis pašnekovas pats norėtų: ar jis norėtų nors paskūtinėmis dienomis, žinodamas tiesą ir pats pasakyti nesumeluotus žodžius, ar ir toliau matyti dirbtines šypsenas ir galvoti, kad viskas vis dar gerai? Nors, ką aš žinau, juk dauguma taip ir gyvena: užsitraukia ant akių šilkines užuolaidėles ir net nebandyk jų pratraukti, matyt saulė akis gadina.
Dorovė... dorovė...
Dabar visi stengiasi nuo jos tik nusisukti.
Mano darbe įsisuko vagis. Nebežinau ką daryti, nebeuždirbu JAM. Jis "dorai" :0) reguliariai vagia, mano darbdaviai "dorai" apkaltina mane. Paskutinė suma siekė beveik mano mėnesinį atlyginimą, darbdaviai "dorai" man paskaičiavo kol kas pilną sumą, nors žmonės pas mane gali pirkti ir su 75proc. nuolaida...
Šio atlyginimo beveik negausiu, šiandien vėl kai ką pavogė. Iš užrakinto stovo. Tai čia jau bus iš mano kito mėn. atlyginimo. Darbdaviai stebėjimo kamerų neįtaiso, kam jiems, jei iš mūsų atskaičiuoja...
Ką daryt? Nusipirkt pačiai butaforinę stebėjimo kamerą? Išeit iš darbo, pačiai liekant apvagintai? Jau nekalbu apie kitas darbdavių "doras" mūsų auklėjimo priemones :0) Kur rasti dabar kitą darbą?
Šūds- liaudiškai šnekant.
Daviau sau pora savaičių pamąstymui ir pabandymui (mažai vilčių, kad pavyks) pasikalbėti su savo valdžia.
Kas geriau, dorai išeiti pačiai ar palaukti, kol "dorai" išmes?
Šiandien duria širdį. Eina sau tos nesąmonės visos.
Klausyk, tai gal dorasis vagis su raktais vaikšto, ar čia kas iš savų neša?
Manau, kad palauk, kol išmes, aš irgi laukiu, kažkaip pačiam išeiti, o čia visai kas kita - išmetė. Visi supras.
Mamka, jei išmes šiom dienom, atvažiuok grybai dygsta, visai žiemai prisiraugsi:)
Ne, tas vagis profas. Aš niekaip nespėju jo veido pamatyt, tas kvailiausiai. Žmonių pas mus kartais būna keletas. Jis ateina, kai aš su kažkuo užsiėmus ir sugeba taip susisukt, kad nieko negaliu suspėt. Sūnus siūlo, jei dar taip bus, paieškot tą dieną (pagal aprangos apibūdinimą) jo tam rajone su savo draugais ir sumušt ar sugaut. Bet norint kažką apkaltint, turiu pamatyt jo veidą, gal tada jis nebeateitų. Manau tai tęsis, kol jo nesugausiu, ir tai mane varo į paranoją, negaliu žiūrėt į kiekvieną panašų iš nugaros vyriškį, kaip į vagį... :0)
Pati tik šiandien išstudijavau kaip ištraukt iš užrakinto stovo... Gyveni ir mokais... :0)
Vyras ryt važiuos grybaut, man užteks darinėjimo ir sūdymo, aš nerauginu :0)
Aš būsiu dar rytoj nervuota :0) Ir svarbiausia , kad man nesiverkia, pabliaučiau bobiškai ir lengviau būtų :0) Bet kai imu galvoti savo logiškąja smegeninės puse, verkti negaliu. Tada širdis ima pastreikuot. Bet lašiukais apsirūpinau jei ką :0)
Jo pasakyk sunui,kad buvo su treningais, tai paskui pusę kauno išmuš:) O tu pirštais rodyk -sakyt tu tu, berniuk su kepuryte, parodyk veidelį:)
:0)
Sugalvosiu ką nors. Gi ne mirtinas reikalas, vistiek kažkaip išspręsiu :0)
Būčiau vyras- prisigerčiau, jie dažnai taip sprendžia problemas :0) Bet kadangi esu beveik negerianti, tai ką nors realiai protingiau vis vien sugalvosiu :0)
Na, geros jums dienos. Turit čia per prievartą mano bėdas narpliot :0) Nekreipkit dėmesio.
Rašyti komentarą