Kalbėjome iš šitos vietos "Kas vaikščioja tamsoje, tepasitiki Viešpačiu, savo Dievu.
Jūs visi, kurie įžiebiate ugnį ir apsupate save žiežirbomis, vaikščiokite savo ugnies šviesoje ir tarp savo žiežirbų. Tai padarys mano ranka, jūs atsigulsite skausmuose".
Izaijo 50,10-12
Atrodytų, kas jau kas, o mes visada turėtume vaikščioti šviesoje, deja, Dievas numatęs kitaip - bus momentų ir yra, kai atsiduri tamsoje. Kaip jaučiasi žmogus tokiu metu? Viena, kad jis nemato kur eiti ir kas vyksta aplinkui, gali tik nujausti. Taigi, tada yra didelis pavojus, kad pats imsi ieškoti kišenėje degtuku, kad pasišviestum, o tamsą piimi ne kaip natūralų procesą, o paklydimą ir atsitolimą ar atmetimo ženklą.
paprastai tokiu momentu būtinai atsiras pliečių, kurie ims tau sakyti - matai, va sakei, kad vaikštai šviesoje, o va kas pas tave darosi, o aš aš apsuptas šviesa ir saugus...
Tačiau Biblija sako, kad geriau tamsa su pasitikėjimu Viešpačiu, negu šviesa, kurią patys sau susikuriame. Todėl vaikštantiems tamsoje nereikia pavydėti žiežirbų, o nesiliauti pasitikėti tuo, kuris sukuria tamsą ir pašaukia šviesą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
10 komentarų:
Jooo Linai. vaikstau tamsoje ir bandau pasišviesti savo degtukais. Tinkamas tavo zodis ir tinkamu laiku. Aciu
Geras palyginimas... As cia prisiminiau vienos draugaites patarima, ka daryti, kad issipildytu svajone. Dabar zinai labai paplite yra save itikinti, vizualizuoti tai, ko tu labai nori (darbo, namo, vyro, zmonos, etc.), uzsirasyti ar nusipiesti, tarsi save itikinti (dar labai brukamas visur NLP (neurolingvistinis programavimas)), bet jokiu budu ne pasitikejimas Dievu. Ir as net bijau pasakyti, kad as tiesiog atiduodu tai i Dievo rankas, nes busi apsauktas neatsakingu uz savo likima, infantilisku ir dar nezinia kokiu... Net nezinau, ka atsakyti, patyliu dazniausiai...
Labas Jurgita, jo čia toks klausimas, dvipusis, sakyčiau. Ties tuo NLP dirba ištisos psichologinės pozityvizmo kryptys ir niueidžo judėjimai, todėl kyla pavojus automatiškai viską atmesti, kas pozityvaus yra ir evangelijoje. Dievas ragina svajoti ir siekti ir atnešti Jam tas svajones. Kaip tu ir pastebėjai - pozityvizmas yra geroji žinia, bet be Autoriaus.O pats principas tikrai yra paimtas iš Biblijos, tačiau be Autoriaus jis neįgyvendinamas, arba neįgyvendinamas ir tada, kai tavo vizualizacija yra tavo tikslas. Tikslas yra sekimas Viešpačiu, o visa kita tik priedai.
Iš kitos pusės sekimas Dievu irgi nėra fatalizmas, tipo, kai nieko negaliu pakeisti, tai tada jau imu Juo pasitikėti. Biblija piešia priešinga vaizdą, psalmėse sakoma"Su Dievu galiu peršokti sieną". Krikščionio gyvenimas nėra ribojamas aplinkybių, jis neišimamas iš tų aplinkybių, kuriose yra, bet vis dėlto tai kitas gyvenimas, kai tave š dykumos Dievas atkakliai veda ten, kur Jis numatęs.
Linai, suprantu, ka nori pasakyt. Tik kartais as nesuprantu Jo, isties... Vis nustembu. Nezinau, ar tai Jo uzmanymai, ar ne, bet kartais taip keistai tie ivykiai deliojasi... Vat po puses metu savo bedarbystes, gali buti (l. tikiuosi ir viliuosi), jog pradesiu darbuotis vienoj pagalbos vaikams sferoj, ir zinai, as tikrai apie tai nesvajojau, kazkur kazka sutikau, pasiule, paprase, uzkibau. Visgi griztu prie to, kad ne visada gelbsti tos vizualizacijos, kad yra nuostabos, nenuspejamumo momentas Dievo plane. Ir as jau cia tik patyleti galiu. O tie visi NLP man kazkoki atmetima kelia, nu nezinau. Gal cia mano bedos. Pozityvu mastyma galiu suprasti, bet savo pasamones pajungima... Gaunasi, kad tu pats esi savo gyvenimo viespats, ir ka beuzprogramuosi smegenineje, tai ir ivyks? Tuomet ar neatsitiks taip, kad lauksi tik savo nusipiesto vaizdo, o nepamatysi grazesnio, kuri siuncia likimas... Matyt plati cia tema, bet vis nerandu atsakymo.
Nu va, tai sveikinu:) Realizuotis žmogui reikia, o tos pozityvistinės Karnegio knygos,"milijonierius per minutę", "mylėdamas save būsi laimingas" ir t.t. išties yra nieko vertos, kaip ir didžioji dalis psichologijos. tai tiesioginė vartotojiškumo išraiška - daryk viską, kad tik tau pasisektų, va man pasisekė ir dar kai kam:)
Biblija sako:"Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats". Todėl kartais ir yra nustebims:)
Aha...Sioje vietoje man prisimine tokie veikejai kaip iliuminatai(isvertus "apsviestieji")kurie siaip jau ne kas kitas kaip masonai...
Siaip jau tarp ju buvo nemaza dalis mokslininku visokiu..Na jie isivaizdavo kad kovoja pries Romos kataliku diktata bet is esmes isstojo pries Dieva...Neziurint visokiu ten legendu apie juos-visgi jie butent patys ir kuresi ta ugnele :)..Pasisviesdavo :)...Na ta ugnele buvo su dvasiniu uztaisu taip sakant..Verta pazymet kad Liuciferis isvertus ir reiskia "sviesos nesejas,davejas"..
Tai va tokia ten ir ugnis...
olgerdai, palietei aktualia tema. Man si savaitgali nutiko toks dalykas, kad susiduriau su zmogum, kuris domisi visokiom ezoterikom, parapsichologijom ir okultizmais, ir jis pradejo man pranasauti kazka, ir tai, kas man nemalonu. Nu zinokit neuzmigau nakti, o meldziausi, prasydama Jezaus apsaugoti mane ir mano seima. Nezinau net kokia malda cia tiktu. Linai, prisiminiau tavo siustaja, gal ji tiktu? Aciu.
Dievui priimtina tik viena malda - kai meldžiamės iš širdies ir tais žodžiais, kuriuos turime. jei taip melsies, viskas bus gerai. Siūlyčiau jei Jėzaus kraujas yra tavo gyvenime, skelbk jį ant savęs ir savo šeimos. Pasimelsiu už jus ir paprašysiu kitų, kad dėl ramybės pasimelstų. O dėl tų žodžių, tai prisimink, kad Biblija sako:"nepelnytas prakeikimas neišsipildys".
Ačiū Tau.
Laikykis, žinau, kad norėtųsi, kad to susitikimo nebūtų buvę.Deja, būti krikščionim nėra tik laikytis tam tikrų įsitikinimų, tai tikras dvasinis karas. Kad ir koks būtum taikingai nusiteikęs vis tiek mūšiai bus. Sutikau nemažai žmonių, kurie norėjo mane sužeisti, vieniems pavykdavo, kitiems ne. Jėzus sakė:"Štai aš jums duodu galią mindyti gyvates ir skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą..." Pasitikėk juo ir nusipurtyk.
Rašyti komentarą