Apie smurtą mokyklose

Pastarosiomis savaitėmis plačiai nuskambėjo dvi žinios, susijusios su mokykla - Vilniaus Volungės pradinėje mokykloje įvyko incidentas, kuomet antraklasis esą sužalojo kelis mokinius – tada devynmetis netramdomas siautėjo mokyklos koridoriuose su peiliu rankoje, užpuolė ir sužalojo tris bendraklasius. Vaiko esą negalėjo sutramdyti nei mokytojos, nei direktorė – pedagogės tiesiog užsirakino nuo siautėjančio mokinio.
Visose Lenkijos mokyklose užpraeitą penktadienis buvo paskelbtas gedulas - mokyklose išrikiuoti mokiniai, valstybės vėliava su gedulo kaspinu nuleista iki pusės stiebo. Taip Lenkija pagerbė nežaboto smurto auką - Gdansko gimnazijos moksleivės tragišką mirtį. Neatlaikiusi bendraklasių patyčių, kurie visos klasės akivaizdoje ją išrengė ir imitavo lytinį aktą, mergaitė pasikorė.
Kai šitos žinios stebino ir atrodė tolimos nuo mūsų, kaip retkarčiais įvykstantys pasišaudymai JAV mokyklose, atsitiko taip, kad ir anykštėnas moksleivis iš J.Biliūno gimnazijos atsidūrė Panevėžio ligoninėje, nukentėjęs nuo kitų mokinių.
Kaip paprastai būna tokiais atvejais, galima nueiti paprasčiausiu keliu ir apkaltinti vieną mokyklą, kad nesprendžia problemos. Tačiau manau, vargu ar tai teisinga, nes mes artėjame prie to, kad šita problema jau bus ne tik vienos mokyklos, bet ir visos visuomenės – žinau atvejų, kai pradinukai ir į kitas rajono mokyklas nešdavosi peilius, kad apsigintų, tiesa, tėvai laiku pastebėdavo ir tie skandalai neiškildavo į viešumą.
Spręsdami, kaip pažaboti smurtą, visada atsidursime kryžkelėje –iš vienos pusės yra vaiko teisės, iš kitos – drausmės griežtinimas. Ko gero, paprasčiausia prevenciją ir smurto tramdymą sieksime pažaboti atiduodami “vadžias”į policijos rankas taip, kaip numirėlius atiduodame laidojimo tarnyboms. Patys rankų teptis nenorime – yra tarnybos.
Vasarą važinėjant po Europą patyriau keistą jausmą – net juodaodžių imigrantų rajonuose jautiesi žymiai saugiau, negu vidurnaktį eidamas per A.Baranausko skverą. Kodėl? Todėl, kad ten nesimato girtų žmonių, girti tik valkatos, o net pankai, jei susiduri netyčia su jais, pirmi pasako:”Atsiprašau”, tuo tarpu čia iš golfuko išlipęs tvarkingas jaunuolis užstaugtų:”Kas yr?”. Neabsoliutinu, kad ten gerai, o pas mus – tik blogai, bet agresijos ten mažiau per pusę. Mūsų kultūra agresyvi alkoholiniu pagrindu.
Aišku, kalta televizija ir visi kiti faktoriai, tačiau labiausiai kalta situacija, kai absoliučiai nėra jokių nepajudinamų vertybių, viskas yra perkama ir viskas parduodama. Paradoksalu, kad kuo daugiau šiuolaikiškėjame, tuo labiau ir primityvėjame – jėga ir pinigai lemia gyvenime vis daugiau.
O jei norime pasikeitimų mokyklose, turime įvertinti, ko iš jos norime – visuomenė tikisi, kad išauklės ir išmokys vaikus, bet neduoda mokytojams jokių poveikio priemonių. Mokytojas panašus į tarybinės armijos kareivį, kurį karininkas atvedė ir pasakė:”Po pietų čia turi būti tvora, statyk”. Tiesa, nei vinių nei plaktuko, nei lentų jam niekas nedavė…
Jei mokytojas nusuks besiformuojančiam chuliganui ausį – kriminalas, jei užrėks –psichologinis smurtas. Užuot padėkoję, kad suvaldė chuliganą, tėvai bėgs į tarnybas ir skųsis, kad žaloja vaiko asmenybę. O “asmenybė” gali paskyti “Eik tu š… ir ką tu man padarysi, gal barsi?”. Beje, mokytojai tokioje padėtyje, kad net pašalinti ne tik iš mokyklos, bet ir iš pamokos chuligano negali - “vaikas” turi būti pamokoje.
Nesu už bausmes, bet tuščias humanizmas mane irgi erzina – pametama, kad nebaudžiamumas žmogų žaloja labiau negu raudona ausis ar sprigtas.
Mano mokykloje tokios problemos buvo sprendžiamos paprastai – nuskriausi mažesnį ar kelsi skandalus, išvadinsi kuo nors mokytoją moterį – mokytojai vyrai susirinks, pasikvies ir tiesiogine prasme gausi per kelnes. Tvarka buvo, nereikėjo ir Pakso.
O kol mokykla yra bejėgė kaip kūdikis patariu pedagogams nuo ginkluotų peiliais mokinių užsirakinti, nes bandys sutramdyti –naudos jėgą, o naudos jėgą – kriminalinis nusikaltimas, svarstymai, tyrimai, darbo netekimas.Be to, ir pavojinga, skambinkite policijai.