Pasigailėkit žiogelio
Vedamo ant rudens ešafoto
Smilgos aukštai iškėlė
Savo kardus
Lietaus šuorai čaižo
Pasmerktąjį
Audra kriokia:
“Nuosprendis neapskundžiamas”...
Pasigailėkit,
Negi sunku,
Be to, ir nekainuoja...
O po visko
Jį nutempė
Už tvarto
Kur ir radau
Vėjas nuobodžiaudamas
Sklaidė laikraštį
O dangus
Tirpdė dramatišką
Savo spalvą.
Supratau –
Visiems nuobodu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
5 komentarai:
Ko tu dabar tuos ziogelius kankini, parse! Jau ir taip ruduo... Liudnoka...
Liudesys- tai troskimas kazko... Ko troksti zinai, yra, tik nera zodziu tam pasakyti.
(Antuan de Sent- Egziuperi)
Kartais, labai labai retai, mums tenka sutikti tokiu zmoniu, kad ziuri i juos ir net skauda. Ka skauda? Nezinau... Skauda kazka is gerumo... Kai matai savo vertybes uzaugusias iki kazko didesnio ir telpancias kitame zmoguje... Kai matai puiku grazu zmogu pilna to gerumo ir darosi tiesiog graudu, nes supranti, kad niekada toks nebusi, nes tiesiog nepajegtum... Is vienos puses tai nuostabu, sutikti tokiu zmoniu, o is kitos - pasijauti nei siaip nei taip, pasijauti, kad visko tavyje nepakankamai ir tai skaudina. Tarsi stengies stengies viska daryt gerai ir staiga pajauti, kad tai beviltiska. Ne, tai ne pavydas, beveik neturiu to jausmo, tai net nezinau kas. Tai tiesiog toks jausmas, kai norisi susirangyti ant sofos susisupus i silta antklode ir ziureti i langa, per kuri teka ir teka lietaus lasai... Ir pasistengti neverkti... Ir pasistengti nieko negalvoti...
Toks jau kartais tas ruduo... :0)
Sveika, Mamka, na tu ir pasakei, labai gražiai pasakei, manau, kažką panašaus esam visi patyrę.Bet jei gerai išsiaiškintume, tai tas į kurį žiūrime, gali taip pat žiūrėti ir į mus.Karatsi reikia išmokti priimti ir save.
ir nebūk kaip nukankintas žiogas:)
Labas, Lineli, labas, mamka. Smagu jus vel kartu skaityt.
Zinai, mamka, mes kituose tikriausia nepastebime to, ko patys neturime. Ne as vienas neidealas - visi trukumu turi, bet kitame sugebeti pamatyti gera - tai jau nemazai.
As irgi daznai beviltiskai jauciuos ka nors darydamas, bet patirtis rodo, kad kuo maziau sau nuolaidziauji (mano silpnybe), bandai bent ka isspaust - galu gale kazkas iseina. Po kiek laiko ir visai pusetinai atrodo.
Labas, neidealai, dziugu tave matyt :0) Ai, nekreipkit demesio, kad paliudziu, jau as tai tikrai is liudesio nenumirsiu, be to, esu pakankamai neblogos nuomones apie save :0), tik kartais tikrai kiti zmones velniskai zavi kai kuriomis savo savybemis. Tai nereiskia, kad as idealizuoju juos labai, tik susimastau ir tiek. Buvau savaitgaly suvalkijoj pas viena moteri... Ziurejau irgi i ja ir negalejau atsigeret. Jos sesuo labai issimokslinus, aukstas pareigas uzimanti, valdinga ir labai protinga (bendrauju ir su ja), bet si 50-mete storule yra daug ryskesne asmenybe. Vakar jos ir klausiu: " tai kiek jau tu turejai tu narkoziu?" Ji skaiciavo vis visur kune rodydama( man primine, tarsi zegnotus :0), kol suskaiciavus iki 8-os susimaise. Pirma operacija jai padare, kai jai buvo 18-a, kruties vezio pradzia buvo... Kazkada buvo nusprendus nebesigydyt, tada daug kalbejomes. O dabar ji tokia gyvybinga, akys blizga, pagalvojau, kad net rauksliu pas ja ne daugiau, negu pas mane :0) Ir ji sako: " jei buciau flegma, seniai buciau numirus, bet neturiu kada... Dirbu einu, vakare ner kada galvot blogu minciu, nes iskart uzmiegu..." O gyvena ji viena ir be vaiku, senmerge, bet to linksmumo pas ja! Visos mano nuostabiausios Kaledos buvo su ja, kai lankydavom senukus ar senus mokytojus ir daug stebuklu pridarydavom. Na kaip gali tokiu zmogum nesizavet? Nors jos daug kas nekencia, ji labai pasiutus, veziojas pistoleta ir taip drebia tiesa i akis, kad nors ciaudek :0) Bet mes labai sutariam, nors gaunu velniu ir as, neduok dieve pamato, kad mano vaikai be zieminiu batu arba kad kuris ten ne tokiu batus apsiaves, o linkes i pilnapadyste, mane apiburba, bet as jai prizadu pasitaisyt :0) Nuvaziuoju pas ja retai , ji mano vyro giminaite, o ji visad pirmiausia susirupina ar as normaliai apsirengus ( ji drabuziais prekiauja :0), ar vaikai visko turi... Juokinga, sakau, kad nieko mum nereik, bet ji pasiruosus atrodo kazin ka atiduot, o juk jai visai nieks nepadeda, net susilauziusia koja mano vyras kazkada ja veze prekiu, nes daugiau neturi, kas ja pavaduotu. Puiku, kai tokiu visokiu zmoniu yra, as tai tik istizele pagal tokius. Nu bet kokia noriu tokia bunu, niekieno ne reikalas, ane? As tai irgi saves pagailinu ( geda peleda), va siandien koki dideli sau saldaini nusipirkau ir niekam nedaviau, vat.
Nėra čia ko idealizuot nė vieno žmogaus, nes nė vienas nesame tobulas. Tai vienas neprimato, tai kitam pilnapadystės gydymas gresia ir t.t. ir t.t. Bet reikia nepamiršti save mylėti.
Rašyti komentarą