šeštadienis, lapkričio 04, 2006

Kartais Dievas užduoda klausimų


Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.
Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?
Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?
Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!
Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos,
kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?
Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?
Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį,
kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių,
drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?
Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?
Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?
Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?
Jobo knyga 38; 18-30

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Man dar vienas klausimas patiko. Kai Jobas gulejo visas žaizdotas, beveik negalintis pasikelti, o Dievas taip ramiai paklausė: - kur tu buvai kai aš dėjau žemės pamatus (Jobo 38;4).
Geras klausimas kai negali net pajudėti iš skausmo. :-) - Kokie žemės pamatai Dieve, pažiūrėk kaip aš atrodau.
Bet kai perskaitai visą Jobo knygą ir gerai isigilini į situaciją, tai Dievo klausimas yra labai vietoj ir tinkamas.
Dievas dažnai mums užduoda klausimų tik mes stengiamės arba jų negirdėti, arba pabėgti nuo atsakymų.

Linas rašė...

Apie tai sekmadieni ir kalbejom - laiukites klausineti, kodel as taip prastai gyvenu - nes ir jusus gali paklausti:)