"Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus"
Giesmių giesmė 2,15
Pagalvojau, kad yra du kenkimo būdai - visiškai nebūtinas sunaikinimas. Jei dramblys įsiverštų ar karvė į vynuogyną, jį ištryptų ir sunaikintų. Paikeistų visas vynuodyno vaizdas ir aišku, kad iš tokio vynuogyno nieko nebegali tikėtis.
O kitas būdas - mažos laputės, kurios per žydėjimą ir po jo, nuskabo pakenkia vaisiams. tiesiog nukanžioja, aplaižo uogas. Ateini, viskas kaip ir gerai, bet viskas vis tiek sunaikinta. Mažos mažos gražios ir simpatiškos laputės...
Kas užkerta kelią žmonėms į žmones? Drambliai? Buivolai?
Ne, mažos laputės - maži nesusipratimai, žodžiai, apkalbos, mylimas mūsų ego. Ateini į vynuogyną ir tiesiog žinai, kad ten jau slankioja mažos laputės, nes nesaugojai, tvorą praardei ir suėjo, žinoma, mus sužavėjo jų kailis ir grakštumas, bet uogų jau gali ir nebūti.
Iš kitos pusės, lapučių neprisiveistų, jei nors kiek daugiau vertintume kitus ar galimybes.Tikiu, kad visi gauname galimybių gyventi plačiau ir pakelti nosį nuo savo vagos ir bulbių krepšio, bet kartu matau, kad dažniausiai tas galimybes leidžiame sunaikinti ne drambliams, o tiesiog laputėms.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
3 komentarai:
o gi va kad esam priprate bijot drambliu ir karviu, o lapuciu - ne.
jos juk nepavojingos. ir ju zalos nematai tol, kol nebuna per velu.
juk ismintys byloja, kad kazka ivertinam tik kai esam negryztamai prarade.
Ačiū, Juste, jau turbut pailsejai po festivalio:)
taip, Linai, isties pailsejau ;)
sugryztu i realu gyvenima:)
o tu kaip po jo jauties?
Rašyti komentarą