Kokia vaikyste be ašarų. Čia mano Verionika apsipylė vieną dieną netikėtai. Nora ne taip ir netikėtai.Greičiau planuotai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
"Budu bitj akuratno, no silno!" arba neformaliai, bet be pagražinimo ir be prisitaikymo
Apie mane
Pranešimai
Sekėjai
Kitur rašau:
Kaip pavadinsi, nepagadinsi
- Apologetika (35)
- Doktrinos (10)
- Eiliavimai (21)
- Mėgstama muzika (40)
- Vaizdo pranešimai (8)
- Visokie dalykai (6)
Tinklaraščio archyvas
-
▼
2006
(155)
-
▼
vasario
(20)
- Svečiuose Marijampolėj
- Laiškai pasauliui
- Dabar jau kyla smurtauti krikščionys
- Lig šiol neskaitėte Korano?
- Labdaros mitas
- Suvienodinti taisykles
- Krikščionys Korėjoje
- Nepažįstama krikščionybė
- Pamatyti
- Susipažinkit - mesijiniai žydai
- "Samariečio krepšys"
- Moralės pabaiga
- Rabinas
- Chose Luiso Dergio pagerbimas (alegorija)
- Panika dėl karikatūrų
- Kaip maldas rezervavo
- Gyvenimas pagal instrukciją
- Verionika paprastai
- Apie formą
- Verionika verkia
-
▼
vasario
(20)
Dienoraščio įrašai
Kt.
4 komentarai:
Ir kuo gi tu taip savo vaiką pravirkdei?
Nu Joakimai, ne visi tokie geri tevai kaip tu:)
mazuuutia... :)
Man patiko, kai ji sako: - mama, as galvoju.
Ir apsiverke.
Rašyti komentarą