Chose Luiso Dergio pagerbimas (alegorija)

Minėjau, kad ponas Chose Luisas Dergis turėjo keisčiausių įpročių. Vienas iš jų - mėgdavo stebėti žmones. Jei susiburdavo daugiau negu du - senu komunistišku papročiu (kadangi prie komunistu jis visada žinodavo teisingą liniją, dirbo reikiamuose organuose) imdavo itarti, kad jau neramumai, t.y. sekta buriasi, kad sugebėtų laiku pranešti valdžiai. Kadagi buvo įsitikinęs, akd visos pasulio sektos vieningai nusitaikė į jo be galo vertingą sielą, jis turėjo būti be galo atsargus.
Todėl už viską pasaulyje labiau brangindavo jo veikimo - dergimo būdą palaikantį žmogų, jei tik toks atsirasdavo. O jei atsirasdavo, tai būdavo pats didžiausias jo teisumo įrodymas. Tada P.Dergis tiesiog sėdedavo ir galvodavo: "Na kaip aš čia dar galėčiau save apdergti, oi t.y. pagerbti". Ir visada prieidavo prie vienos išvados: "Tiesiog leisiu tam žmogui mane girti, ar ne taip, Viešpatie?".