Šiandien už darbą gavau tortą. Negaliu pasakyti, kas buvo sunkiau – atlikti darbą, ar paaiškinti, kad nieko už darbą nenoriu. Žmogus niekaip nesuprato:”Dabar tokie laikai, kad niekas nieko už dyką nedaro, jūs statote mane į nepatogią padėtį”. Taigi ėmiau ir aš jaustis nepatogiai, kad negaliu pinigų imti. Nors šauk, tenorėjau padėti.
Išties, nejau jau viskas pasaulyje tik perkama ir parduodama, kodėl niekas nenori suteikti teisės dirbti šiaip sau, laisva valia, nelaukiant atlygio ir užmokesčio. Aš nenoriu gyventi tokiame pasaulyje, kur už viską žmonėms reikia mokėti ir kad pats iš visų taip pat spausčiau pinigą.
Taigi – įnirtingų derybų rezultatas – tortas –patenkino abi konfliktuojančias puses, bet įtariu, kad jis man nebus skanus. Tai visgi, ar tikrai tokiame pasaulyje gyvename?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
8 komentarai:
Žinoma, kad ne :) Vien ką FOSS reiškia . O tortą į vaikų namus nunešk.
O kas yra FOSS? Musu kaime tokios nesigirdi, o vaiku namu irgi nera;(
tai teks torta suvalgyti ;]
Aha, kas tas FOSS? Baisiai idomu pasidare...
O siaip tai as irgi susiduriu tokiu "dekingumu", kad butinai reikia, ka nors priimti kaip padeka. Nepamenu kas, bet kazkas man yra sakes, kad taip "atsifutbolinama" nuo tikrojo dekingumo, kuris nera ismatuojamas kaip nors materialiai. NU kaip tu gali ismatuoti geruma pinigais?! Sito nesuprantu, bet kai kas apskaiciuoja...
O tortu pasidalink bendruomenej sekmadieni:) Arba (cia as jau is savo varpines) yra integruotu darzeliu vaikams su proto negalia, ugdymo centras neigaliukams. Jei reikia galiu duot kontaktus:))Jiems tortas, manau, patiktu;)
heh...man tas ir nepatinka..aš dažnai mėgstu žmonėms pagelbėt, neprašant atlygio..ale kiti supyksta netgi..vieną kart vienas žmogutis man pasakė "Tu tiek esi man padėjęs,kad man tau jau į akis nefaina žiūrėt"..
Sutinku su Kristina.
Man pvz mieliau yra išgirst nuoširdų 'ačiū', nei gaut kokį šokoladą ar dar ką, už kokį padarytą darbą.. ;)
Torta vis delto suvalgiau, buvo skanus;) Aciu visiems, kas rašėte, man buvo svarbu.
:D
Man mano teta viena pasake labai fainiai, nors kol kas progos nebuvo. Kiekviena karta, kai noredavau jai kaip nors atsidekoti, ji pasakydavo: "Ai ka tu cia dabar? Gal kada nors mums reikes tavo pagalbos..." Tai vat, dabar laukiu, kada tas "kada nors" ateis:D
Rašyti komentarą