Kai ateina pavasaris norisi netgi savo niūrią prigimtį šiek tiek sutramdyti ir vietoj visuotinio blogio norisi paieškoti gėrio, ramybės ir išminties.
Taigi, nors kartą pakalbėkime apie meną.
Bet, žinot, nėra nieko lengviau šiais laikais, kaip būti kritiku - kur bepasisuksi visur tas pats -kažkoks nesuprantamas chaosas veržiasi net ir į meną.
Jei anksčiau būti menininku reiškė sugebėti voveraitę nupiešti, jei jau ne tokią, kokia laksto miške, tai bent šiek tiek mažesnę ir nors kiek nepanašią į visų melioratorių džiaugsmą - "Staliniec" buldozerį, arba sugebėti nulipdyti tokią skulptūrą, kad žmonės bent iš trečio karto suprastų, kas norėta pasakyti. Bet taip buvo taip seniai, kad jau niekas, ko gero, ir nebeprisimena, išvis atrodo, kad meno paskirtis yra taip supainioti reiškinius, formas ir dydžius, kad niekas neatsirinktų. Taigi, jei ko nors nesupranti, tai ir yra menas...
Bet visus meno supratimus pranoko įvykiai Vokietijoje. Visuomenė ir žiniasklaida aptarinėja meną - viešą gimdymą Berlyno meno galerijoje. Paaiškėjo, kad dukterį Audrą, stebima rinktinės publikos meno galerijoje, pagimdė 27 metų lietuvė muzikė Ramunė.
Gimdymą stebėjo apie trisdešimt žmonių. Moters vyras W.Wittas kūdikio atėjimą į pasaulį pavadino "egzistenciniu menu".
Galerijos direktorius Johannas Novakas teigė, kad pora, nusprendusi gimdyti prieš žiūrovus, norėjo mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms. "Tai šioks toks testas, norint išsiaiškinti, ar visuomenė gali su tuo susidoroti".
Didesnės nesąmonės ir didesnio šlykštumo vargu ar galėtum sugalvoti. Bet ir tai pasirodo, galima pateikti kaip meną. Bet aš jau matau čia matau absoliučiai iškrypusią minią ir iškrypusius tėvus, tenkinačius viešai savo iškrypusius poreikius ir verčiančius galvoti, kad jei nepriimi tokios nesąmonės, esi neišsilavinęs, netolerantiškas ir t.t.
Bet, užteks kalbų - einu į tualetą. Kaip ne menininkas, kai kuriuos veiksmus dar atlieku slaptai. Vis dar nepriaugu ir nerizikuoju, ar visuomenė susidoros su viešu...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
6 komentarai:
Nuskriaudė tave ar ką? Ko čia verkšleni kaip mažas vaikas?
nusišikt ir gimdyt - tas pats? vienodai šlykštu ir slapta? kodėl taip džiaugiamės gimtadieniais, bet ne gimimais?
Pasirodo, ir as menininkas - ka tik suvalgiau juodos duonos, kraujiniu vedaru ir sriubos natiurmorta. Sriuba dvelke naturalizmu, nes joje buvo siek tiek mesos. Bet mesos buvo nedaug, todel galima sakyti, kad si syki vyravo realistinis stilius. Visgi tai daug brandziau uz jaunatviska simbolizma, i kuri nukrypdavau ankstesniais laikais, kai ant storos batono riekes simboliskai uzsitepdavau margarino, o mesa matydavau tik socialistinio realizmo paveiksluose.
Oho, ir apie pietus galiu parasyti recenzija!
čia dar kitas anonimas (moteriškos giminės). Fainas Petro "gabalas".
Kaip aš suprantu, ne pats gimdymas šlykštu, o tai kad demonstruojamas viešai ir dar laikoma menu. Kuo dėtas vaikas, kurį kaip triušį triušienė atsivedė stebint zoologijos specialybės studentams ( o gal reikia sakyti kažkokios meno srities studentamas). Kur tas gimimo stebuklas? Gimus vaikeliui, net gydytojai pasitraukia, išeina, kad būtų tik dviese: vaikas ir mama ( dar tėtis, jei jis būna kartu). O čia 30 išrinktųjų šalia. Nesuprantu ir nesuprasiu.
Na, čia mano nuomone tikras iškrypėlių paradas :) Ir puikiai suprantu tą jausmą, kai dauguma pasisako už, vien dėl baimės pasirodyti neišprususiais, fu, nekenčiu tokių žmonių.
Nesupatau, Karoli, ką tu vadini "iškrypėlių paradu". Ar tuos kurie buvo žiūrovai, ar čia išsakančius savo nuomonę. Taigi, sorry, tiesiog nesupantu kurių gi tu nekenti.
Rašyti komentarą