Žuvys nepažįsta savo vaikų

Moralė šiuo metu Lietuvoje – kaip šuniui penkta koja. Nereikalingas kliuvinys, trukdantis moderniai gyventi. “Gyvenimas yra gyvenimas,- pasakytų dažnas žmogus,- O moralė - tik tada, kai išeina jos laikytis”. Ir jis, ko gero, būtų teisus, nes patirtis liudija, kad poluliarumo ir šlovės susilaukia tas, kuris drastiškiausiai nusileidžia kelnes, sukelia didžiausią skandalą, apgauna bendradarbį ar susikombinuoja apvalią sumą.Pati prestižiškiausia specialybė šiuo metu Lietuvoje yra barmenas, o didžiausias nuotykis paauglei ar merginai – praleisti savaitę viešbutyje (greitai gal jau siūlys ir viešnamyje) su ką tik televizijoje susipažintu vaikinu. Štai kam šiandien šlovė ir pagarba. Laikytis moralės normų paliekama tiems, kurie dėl sveikatos būklės jau nebegali jų sulaužyti. Kitaip sakant, sudaromas įspūdis, kad niekas, niekur ir niekada savo noru negali būti moralus. Tai anomalus, vertas baudžiamosios atsakomybės elgesio sutrikimas, todėl elgesio rėmus vis dar turintis keistuolis neišvengs pašaipų, bus badomas pirštais, o jei dar garsiai pasakys :”Ne”, jį užgrius ir priekaištų lavina, kad varžo žmonių laisvę.
Tačiau būna momentų, kai ir aistringi “laisvės” gynėjai stveriasi už galvų ir nebesupranta, kaip mes iki to nusiritom. Kalbu apie Lietuvą sukrėtusį įvykį, kai Kultūros ( KULTŪROS – pagalvokit, ką tai reiškia) ministras atsisakė pažinti savo anūkę…
Ilgą laiką šaipęsi iš puritoniškų amerikiečių, kurie nerenka žmogaus prezidentu ar gubernatoriumi vien todėl, kad jis turi meilužę ar yra išsiskyręs, staiga imame matyti, kaip svarbu, kad tie, kurie valdo, būtų moralūs žmonės, kad jų rankos būtų švarios, ir kaip baisu, nes nežinai, ko gali tikėtis iš žmogaus, mindančio net savo anūkus.
Staiga suvokėme - kuo gali pasirūpinti žmogus, kuris net savo vaikais ir anūkais nesirūpina? Ar galima tokio žmogaus rankosna atiduoti valdžią?
Paaiškėjus, kad Darbo partijos atstovas V.Prudnikovas nepripažįsta savo buvusios žmonos ir anūkės, net partijos lyderis V.Uspaskichas teigia buvęs šokiruotas. Žinoma, žmogaus gyvenimo teisti negalima, politiko – privalu.
Tuo labiau nesuprantama, kai Premjeras Algirdas Brazauskas sako, kad nereikia „teisti žmonių už moralinius nuopuolius“, reikia atsižvelgti į jų dirbamus darbus.
Bet darbai ir moralė kaip tik ir yra susiję – vagis negali sėdėti ant pinigų maišo, banditas vadovauti policijai (nors vadovauti gaujai labai gerai sugeba) ir t.t.
Mano galva, čia ir yra pagrindinė mūsų nesuprantamos politikos ir prasto gyvenimo priežastis – tik moralus žmogus gali valdyti teisingai.
Atvirai sakant, net nelabai yra ką ir pridurti – viskas per daug baisu ir per daug aišku. Sovietmečiu buvo labai populiari J.Požėros knyga apie Šiaurę “Žuvys nepažįsta savo vaikų”. Niekada nesitikėjau, kad tą patį kada nors teks pasakyti ir apie žmones…