Šiandien baisiai baisiai - vakar teko atlikti tėvišką pareigą ir panaudoti jėgą auklėjimui. Lengva sakyti, kad už 10 nemuštų 1 muštą duoda ar kad nė vienas neužauga be diržo... Taigi teorija nuo praktikos labai skiriasi, ypač, kai reikia uždrožti per uodegą savo vaikui. Taigi, jaučiuosi tikrai baisiai.
Iš kitos pusės suprantu, kad toks dalykas neišvengiamas ir kad toks bausmės būdas labai veiksmingas, kaip sako mano praktika, tačiau vis tiek... Menkai paguodžia ir tai, kad sūnų ne mušiau, o auklėjau. Po to sėdėjom apsikabinę, jis šniurkščiojo nosim.Pedagogika, kad ją kur...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
4 komentarai:
na hmmz... šiaip manęs mamka nemušo nė karto :-) užaugau išauklėtas. turbūt dėl to, kad ji pati dirba vaiko teisių apsaugos tarnyboje
labai idomu pasidare, uz ka?
manes irgi ne karto tevai nelupo, uzaugau irgi isaukletas, bet kartais galvoju, kad geriau butu lupe, o ne moraliniu shantazhu aukleje :)
Patikėkit, joks įstatymas taip nenubaus, kaip jaučiuosi nubaustas. O baudžiau už elementarų nepaklusnumą, kuris tampa norma. Ir perspėjau - tai yra riba, už kurios -diržas
kap ten sako: "dirziuku neuzmusi, tik paauklesi", ar kazkas panasiai. nors neri irgi lupta uago, o uzaugo neklauzada ir niekam tikus...ka darysi. aukso viduriuko dar nieks nerado...
Rašyti komentarą