Būna dienų kai tiesiog skauda širdį. Ne, ne todėl, kad ją užgavo, tiesiog skauda ir tiek. Mes, vyrai, nelinkę prisipažinti, kad ir mums skauda, o skauda. Dažniau vaikštom gyvenimo scena pasirinkę ir personažą, ir išraiškos priemones, bet ateina laikas, kai tai nepadeda. Tada skauda širdį. Ir taškas.
Kažkaip pagalvojau, kad nesąmoningai genam mintį, jog, ko gero, baisiausia pragyventi ir suprasti, kad niekam taip ir nebuvai reikalingas iš tikro. Gal nešiojai ryšulius, nešulius, pinigus, automobilius ar laiškus, bet iš tikro nebuvai reikalingas.Žmonėms reikėjo tik tų nešulių.Ir uniformos.
Galima pavydėti gyvatėms, jos bent gali išlįsti iš savo odos, mes - ne. Niekas mums to neleidžia. O pasirodyti be uniformos, tai tolygu pasirodyti nuogam, mūsų tokių nepriims. Skauda, kai reikia tik uniformos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
1 komentaras:
"Mes reikalingi Visatai tam, kad ji galetu igyvendint savo dieviskaji plana. Stai kur musu tikrasis vaidmuo"
Ekhart Tolle
Rašyti komentarą