Gimęs Pranašo dieną (II dalis)

Valido pasakojimo tęsinys

Kai baigiau mokyklą, mano tėvai pasiuntė mane į JAV, kad gaučiau aukštąjį išsilavinimą. Žinoma, ten aš dalyvaudavau kiekvienoje politinėje ar pilietinėje akcijoje, nukreiptoje prieš Izraelį. Iki šiol pamenu savo mėgstamą juokelį, kurį sakydavau savo draugams:”Aš nekenčiu Hitlerio… nes jis nebaigė darbo iki galo ir neišsprendė “žydų klausimo’’ visiems laikams”.
Garbindamas Hitlerį, kaip stabą, o Mahomedą laikydamas Dievo pranašu, aš gyvenau be jokios pagarbos krikšionims, žydams ir visiems, kurie nėra musulmonai. Tikėjau, kad vieną dieną visas pasaulis priims islamą ir tada pasaulis bus skolingas palestiniečiams už jų kovą prieš Izraelį. Tikėjau, kad žydai – pranašų žudikai, ir jie iškreipė Bibliją, kad pateisintų savo blogus ketinimus, beje, būtent taip ir moko islamas.
Gyvendamas JAV aš negalėjau užmiršti šimtų musulmonų žuvusių, per paskutinius 20 metų Irane, Irake, Sirijoje ir kitose musulmoniškose šalyse. Aš laikiau savo pareiga atkeršyti už juos ir kažkas turėjo už tai sumokėti…Aišku, kartais abejodavau, kad dėl visko kalti žydai, bet mes buvome faktų iškraipymo virtuozai ir visada visa kaltė tekdavo žydams… Vienąkart muštynėse trenkiau žmogui į akį, po to tiesiog nesitvėriau iš laimės, kai sužinojau, kad tas žmogus buvo žydas ir kad jis apako…
Dievinau islamo istoriją, kuri pasakojo kaip pranašas Mahomedas išvarė žydus iš Saudo Arabijos, kaip sugautiems žydams liepė nukirsti galvas, o jų žmonos tapo sugulovėmis.

Ėmė baisėtis smurtu

Tikėjau, kad tik islamo kalifas gali valdyti pasaulį. Islamas, kiek aš jį pažinau, tai ne žmogaus moralinio vidinio gyvenimo religija, tai istatymų sistema, nukreipta valdyti visą pasaulį. Jei šito negalima pasiekti taikiu būdu, visada naudojama karinė jėga prieš tuos, kurie nepaklūsta islamui. Galvoju, kad tai įmanoma, kai Žemėje gyvena milijardas musulmonų.
Atvirai sakant, aš visada bijojau, skaitydamas Koraną, todėl, kad kiekvienoje eilutėje matydavau pragaro ugnį. Viskas, ko aš norėjau, tai prisiartinti prie Kūrėjo ir sušukti:”Atleisk, duok man dar šansą”, nes pamečiau skaičių savo gerų ir blogų darbų, ir buvau įsitikinęs, kad gyvenimo pabaigoje blogų darbų bus daugiau. Gyvenau nuodėmingą gyvenimą ir dažnai susimąstydavau apie savo likimą.
Susipainiojęs savo baimėse ir abejonėse aš ėmiau nekęsti idėjos, kuri skelbė, kad norint išsigelbėti reikia žudyti. Aš, jei būdavau ramus, net prieš žiurkę negalėjau pakelti rankos. Kaipgi man būtų reikėję žudyti žydus, kad patekčiau į Rojų!?

Pritrenkė pranašyščių išsipildymas

1992 metais mane šokiravo Granto Džefrio knyga “Armagedonas, susitikimas su likimu”. Knygoje buvo daugybė nuorodų iš pranašyščių apie Jėzų: jo gimimas, gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas ir Izraelio atkūrimas.
Daugelis iš pranšyščių išsipildė būtent tokiu būdu, kurį pranašavo Biblija! Mane pritrenkė tai, kad prieš tūkstančius metų buvo išpranašauti šie įvykiai – juk tikimybė yra vienas iš kelių milijardų. Bet dar labiau pritrenkiama tai, kad klaidos tikimybė lygi nuliui. Toks įrodymas gali būti tik Viešpaties Dievo įrodymas.
Mano viduje prasidėjo kova – kaip Biblija gali būti falsifikatas, kai visas Izraelis tiesiog rėkia tūkstančiais archeologinių radinių, patvirtinančių Bibliją? Izaijo pranašyščių ritinys buvo rastas Kurmrano olose musulmono, kurio vardas Mochamedas Deibas. Vėliau buvo rasti ir ritiniai kitų Senojo Testamento knygų, kurių tekstas nesiskiria nuo šiandieninės Biblijos.
Supratau, kad man reikia perskaityti Bibliją, kad suprasčiau, kas buvo Jėzus. Galų gale Dievas atvedė mane prie esmės, kai perskaičiau Jėzaus žodžius:
"Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga”- sako Viešpats, kuris yra, buvo ir kuris ateis".
Jėzus taip pat pasakė judėjams: "Sakau jums: anksčiau negu buvo Abraomas,Aš esu"(Jono 8:58). Nustebino tai, kad Jėzaus ir Mahomedo tvirtinimai buvo panašūs. Mochamedas sakė: “Aš visos kūrybos pradžia ir paskutinis pranašas” ir “Aš buvau Alacho pranašas, kai Adomas dar buvo molis”. Taip pat Mahomedas tvirtino, kad bus musulmonų užtarėjas Teismo dieną, tuo būdu tvirtindamas, kad yra gelbėtojas. Tai stebino mane - jei atpirkėjas yra Mahomedas, tai kas tada yra Jėzus? Jei du tvirtina, kad yra gelbėtojai, tai vienas iš jų meluoja. Beje, ir mirtis jų buvo skirtinga: Mahomedas mirė prie savo mylimos žmonos Aišos kojų, o Jėzus mirė ant kryžiaus, atpirkdamas žmonijos nuodėmes. Kur tiesa – Biblijoje ar Korane? Viena knyga – grynas auksas, kita – klastotė. Bet kuri iš jų?

Tikėjosi, kad Dievas nuves prie Korano

Prisiekęs rasti tiesą, aš praleidau daugybę naktų lygindamas Koraną ir Bibliją. Ieškojau tikro aukso, nes manęs netenkino klastotė, man žūtbūt reikėjo rasti tiesą. Mėnesį kompiuterio pagalba analizavau faktus, užfiksuotus Biblijoje. Neblogai žinodamas istoriją ir archeologiją mačiau daugelį Korano klaidų, o analizuodamas Bibliją ėmiau abejoti Korano dieviška kilme.Tuo labiau, kad studijuojant Dievas man atskleidė šimtus pranašyščių, kurios išsipildė iki paskutinės raidės. Tik Dievas turi ateities raktus ir tie raktai – Biblija, o ne Koranas. Tada ir supratau, kad likčiau paskutiniu kvailiu, jei lenkčiausi kitam dievui, o ne Biblijos Dievui.
Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad mano maldų dėka Dievas kaip tikrą auksą atvers man Koraną. Bet taip neatsitiko… aš turėjau sulaužyti savo išdidumą ir atverti protą tiesai.
Jau tikėdamas, kad Biblija yra grynuolis, aš pabandžiau surasti joje užuominų apie pranaša Mahomedą, bet neradau nė vienos.Nors musulmonai ir tvirtina, kad Biblija yra iškreipta, tačiau iki šio laiko taip ir nesugebėjo pateikti “tikros” Biblijos, kuri įrodytų iškreipimus. Man darosi liūdna, kai pagalvoju, kad milijonai musulmonų gyvena neturėdami šansų išgirsti šiuos įrodymus ar mesti jiems iššūkį.

Mano priešų Mesijas

Aš buvau aklas, bet praregėjau: matydamas pranašyščių išsipildymą, Izraelio prisikėlimą iš kapo, musulmonų ir likusio pasaulio poziciją žydų atžvilgiu suprantu, kad galas arti. Aš supratau, kad nuodėmė – tai žmonijos problemų priežastis, o žmonijos priešas yra Šėtonas, o ne žydai, kaip buvau įsitikinęs anksčiau. Dievas taip pat man atvėrė protą ir parodė, kaip žmonės įsitraukia į klaidingas garbinimo formas, atmesdami visus įrodymus, kuriuos Dievas pateikė Savo Žodyje.
Taip galėjau iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą, patirti gyvenimo prasmę. Jėzus buvo kilęs iš mano priešų tautos – žydų, bet jis numirė už mane.
Aš niekada nemačiau nė vieno, kuris taip mylėtų savo priešus, kad leistų, jog jį muštų, kankintų, spjaudytų ir gale gale nukryžiuotų už priešus. Ar jūsų priešai numirtų už jus? Bet Jėzus pasakė “Mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius”. Taigi tiesa buvo prieš mane, nenustodama belstis į mano širdį, kad galėtų įeiti.

Taika tau, Jeruzale

Mano mąstymas, mano jausmai ir mano tikslai pamažu ėmė keistis. Ėmiau suprasti žydus, o neapykanta ir noras juos skaudinti mane paliko. Dabar aš jaučiu jų skausmą ir nuolat meldžiuosi už Jeruzalę. Nebesijuokiu, kai per televiziją rodo Holokausto istoriją – dabar aš verkiu. Net esu pasiryžęs atiduoti savo gyvenimą už juos, kaip už mane atidavė savajį mano Viešpats. Ir tvirtinu, kad myliu žydų tautą, nors žinau, kad sutiksiu neapykantos bangą iš mano paties tautos: arabų ir musulmonų. Myliu žydų tautą dėl jų Mesijo, dėl to, kad jie nešė šviesą į pasaulį, kad Dievas juos išsirinko, kad palaimintų tautas...
Kai vyko šie pasikeitimai, aš supratau, kad be tikrojo Dievo viskas išoriškai atrodo puikiai, bet viduje vis vien gyvena melas, todėl aš priėmiau Jėzų į savo širdį ir jam vienam tarnauju.

Pagal tinklalapius forisrael ir citiofgod.ru