šeštadienis, balandžio 23, 2011

Asmenybės

Mes nekalbame
Nes nėra ką pasakyti
Kai ateina skausmas
Jei tyli širdys
Nesvarbu, ką kalba
Lūpos
Nera žodžių
Kurie bent šį tą
reikštų
Tik šiek tiek nejauku
Su priklijuojama
Sąžine
Kas vakarą bandom
Įrodyti sau
Jog esam žmonės
Kas rytą
Stengiamės tilpti
Į laikrodį
Begarsiame pasaulyje
Nėra tylos
Vienintelis šaltas -
Reikia
Iš kažkur giliai
Tik tiek mūsų
Ir likę.
Kai niekas
Mūsų nemato.

6 komentarai:

Zita rašė...

Skaitau žodžius, kurie į širdį sminga
Ir degina – sudegina kažką.
Ir norisi sakyti, rėkt: - NEREIKIA !
Kalbėti to kas skaudina... Deja,
Kai šaltas ledas širdį stingdo
Tiesiog, nemaloni ugnis tada.

Gerai rašai, nudegino tylinčią širdį. Gal dabar nors iš skausmo šūktels... nuoširdžiai...

Ramaškė rašė...

Labas,Linai.Čia tavy visi giria ažu paezijų,tai misliu sau,kad nepasikeltai per aukštai,tai tokį filmuką indėjau.Ypač pirmų serijų pražiūrėk.
http://cinemaxx.ru/1/13432-pritchi-2011.html

Linas rašė...

Nu don Ramon, ar tau jau visai negerai? Ar tu žiūrėtum tris serijas apie pravoslavų gyvenimą? Jau geriau "nu pagady" - trumpesni ir juokinga

Robertas rašė...

Svarbu Linai kad yra zmoniu susirupinusiu, kad Tu nepasikeltum per aukstai :DDD

Kristus prisikele... Su kuom ir sveikinu visus!!!!

Ramaškė rašė...

Sveikinu visus (kurie nori sveikintis,žinoma).Čia,Linai,panašiai su tavim,kaip su Justinu Marcinkevičium.Anas lyrikoj kietas buvo,ale matematikoj tik daugybės lentelę tegalėjo prisiminti,o ir tą sunkiai.Tai ir tu tik rūbus ir papročius tikriausiai apžiūrinėjai tam filme.:)))Juokauju...
Su švintėm braliukai ir sesutės:)

Linas rašė...

Su su su visus:)