šeštadienis, lapkričio 13, 2010

Prarastas gyvenimas


Galvojame, kad gyvenimą reikia prarasti kažkaip dramatiškai. Tačiau tai daug paprasčiau. Galima prarasti gyvenimą ir likti gyventi toliau. Pastebėjau, kad žmonės kažkodėl panoro gyventi bekvapiame pasaulyje. bet koks kvapas grūdamas ir nuodijamas purškikliais, dezodorantais, pabarstais ir dar visokiais išradimais. Kvapas turi atitikti standartą visur, kur įmanoma. Toks įspūdis, jei tik būtų galimybė net  arklį nupraustų, išdezotoruotų.
Ar kas bent prisimena, kaip kvepia arklys arba arklių pora vežusi krovinį. Fui kaip neestetiška. Manau, kad estetiška ir net pasiilgau to kvapo. Kaip ir mėšlavežio kvapo, degančių bulbienų, runkelių ir obuolių ant aukšto, uždengtų tėvo ir senelio kailiniais.
Praradome kvapus, praradome ir dalį gyvenimo.

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Pasakyk Linai kaip palinguoti galva internete per smailikus

Linas rašė...

:) už[duotis ne iš lengvųjų:)