šeštadienis, kovo 27, 2010

Apie tobulumą


Norėjote kada nors būti tobuli? Kada nors kažką padaryti taip, kad neturėtumėte sau priekaištų, elgtis taip, leisti laiką, kalbėtis - žodžiu, būti tobulu žmogumi?Deje, deja, dažnai mes kaip vaikai susiduriame veidas į veidą su savo trūkumais ir kaip vaikai šniurkščiame nosimi:"O aš juk norėjau...". Norėtum įsivaizduoti, kad esi šlifuotas deimantas, o pajunti, kad esi paprasčiausias trapus žėrutis. Galiausiai imame dairytis kitų žmonių, bent jau prieš vestuves galvojame, kad radome tą - tobuląjį. Galiausiai pasidarom sau religiją -kadangi aš nesu tobulas, tai ir elgiuosi netobulai ir leidžiu sau elgtis pagal savo norus, vis tiek iki galo nieko gero neišeis. Taigi, pasidarom sau "laisvą grafiką" ir patogų tobulai - netobulą gyvenimą ir pachamavoti sau leidžiam, ir patinginiauti, ir nejautriems kito atžvilgiu pabūti.Tik retkarčiais mūsų giedrą padangę sudrumsčia nerimo debesėlis, nes žinome, kokie yra Biblijos reikalavimai.
Vieną vakarą Viešpats ėmė mane mokyti, kad mąstau neteisingai, kad yra vieta, kur žmogus yra tobulas ir kad Jis žiūri į mane kaip į tobulą. Atvirai sakant, nepatikėjau. Tada Viešpats ėmė atverti savo žodį. Sluoksnį po sluoksnio, ir aš apstulbau ir supratau.
"Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas".
Pradžios 17;1
Lietuvių kalboj buvo gramatinė forma, vadinama dviskaita, aukštaičiai dar išlaikė kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, sakoma :"Eisma, darysma". Taip ir šis Biblijos žodis yra savotiška dviskaita. Iš vienos pusės tai yra įsakymas žmogui "būk tobulas", tačiau iš kitos - nurodoma vieta, aiškiai išreikšta Dievo valia,galutinis sprendimas ir įsakymas mūsų netobulumui, kažkas panašaus į kūrimo procesą, kai Dievas pasakė:"Teatsiranda".
Tai žinia mums visiems - vienintelė vieta, kur tu esi tobulas, yra Visagalio Dievo akivaizda, kai įeini į Jo artumą. Tik ten išnyksta visi mūsų trūkumai ir gali pajausti, kad esi sutvertas tobulai pagal Visagalio atvaizdą. Štai kodėl Dovydas užrašė "Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas". 139 Psalmė 14.
Žmogui nėra kito būdo būti tobulam išskyrus šį - vaikščioti Jo akivaizdoje. Šio metu tai nurodo į vieną vietą - mūsų maldos kambarį, kur mes praleidžiam laiką su Viešpačiu, skaitydami Bibliją, melsdamiesi ir mokydamiesi, tai ir gyva bendruomenė, kur Viešpats veikia dar kitaip, atnešdamas savo buvimą ir pasikeitimus. Vaikščiojimas Visagalio akivaizdoje yra pakankamai konkretus. Ir tai mus keičia. Ne mes patys, tiesiog prieš Jo akis neatsilaiko niekas, kas turi trūkumų, tai turi bėgti iš žmogaus gyvenimo. Biblija kalba apie šio žvilgnio jėgą "Paskui mačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos". Apreiškimo 20;11
Prisipažinsiu, tą vakarą braukiau ašaras, ne dėl to, kad negaliu įveikti savęs, trūksta kažko ar iš skausmo, kad esu ribotas. Dėl to, kad Dievo meilė žmonėms tokia didelė, o Jo pažinimas toks begalinis ir nenusakomas. Jis parodė man vietą, kur aš esu tobulas "vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas".Atėmė paskutinį mano pagalį, kuriuo rėmiausi, bet man jo ir negaila.

6 komentarai:

Jurgita rašė...

Fainiai... :)

Emanuelis rašė...

Šilta...ir man pamastymų sekėlė šitos mintys :)

Linas rašė...

tai sunki tema, labai nepaprasta išlaikyti balansą.

Olgerdas rašė...

Kazkodel Linai man labiau patinka tavo paskutinis komentaras nei pats irasas:). Komentaras toks pasakyciau blaivus:).

Linas rašė...

Rašydamas aš tikiuosi, kad čia skaito subrendę žmonės, kuriems nebereikia aiškinti elementarščinos ir kurie nepasikels į aukštybes nuo to, ką parašiau:)
Galvoju, kad tikėjimas visada rizikuoja ir žengia žinsnį toliau negu leidžia mums vadinamasis sveikas protas.

mamka rašė...

Ne visi subrendę skaito, ir aš skaitau :0)
Bet vis vien neblogai parašyta :0)