penktadienis, sausio 01, 2010

Nepamirškite - Dievas nuostabus

videoPagalvojau, kokį Viešpatį mes pažįstame? Teismo, pykčio, teisumo, tiesos? Išties, Dieve yra ne tik teigiamos emocijos, kurias mes mielai priimame - meilė, gerumas, kantrybė, ištikimybė - bet ir tos, nuo kurių mes bėgame - bekompromisiškumas, griežtumas, pyktis, nekeičiami nuosprendžiai, nesitaikstymas su tavimi. Kokį pažįstame, tokį ir atspindime. Kiek pastebiu savyje, kuo toliau būnu pabėgęs, tuo daugiau manyje tų savybių, nuo kurių ir bėgu, ir tada, kaip tam evangelijos pasakojime, sutikęs skolininką imu jį smaugti. Tačiau, vos atsigrežiu ir prieinu artyn, gaunu tai, apie ką ir gieda giesmėje- Dievas nuostabus, žmonės puikūs. Ar verta bėgti?

6 komentarai:

Jurgita rašė...

Anksčiau aš Jį suvokiau kaip mylintį, linksmą Dievą, o dabar - kaip nepaisantį mano svajonių ir prašymų... Net nebežinau, kaip pasitiketi... Sritys, del kuriu daug metu prasau, taip ir nera issprestos. Ir gyventi kazkaip pavargau. Dievas man kartais atrodo ziaurus. Kancios prasmes as nematau. Zinai, budizmas mano protui labiau suprantamas. Ju keturios tiesos apie gyvenima, ir islaisvinimo ideja...

Linas rašė...

Man kažkaip skauda už tuos, kurie jaučiasi kaip atstumtieji ir nuviltieji,kurie neranda poilsio, Jurgita. Bet poilsis yra. Tiesiog buk atvira sau, pasižiūrėk į save ir praeitį. Tai, ką rašysiu nebus kaip priekaištas ar tai, kad jaučiuosi aukščiau, tikiuosi priimsi.
Jėzus Kristus nėra pasirinkimas religinėj rinkoj. jis neliepia jį tikėti, nes kiekvienas žmogus kažkuo tiki, galvoja apie kažkur esančią Aukščiausią jėgą. Jėzus liepia jį pažinti. Galbūt tu neblogai pažįsti ir gaudaisi kažkurioj religinėj sistemoj, bet asmuo tau tebėra paslaptis, nesuprantamas ir tolimas? Biblija sako: "Jūs pažinsite tiesą ir tiesa padarys jus laisvus". Galbūt pažinai, bet nėjai pagal tai ką pažinai, o tiesiog užvertei tą šulinį savo laiku, nes kitur atrodė buvo gražus vandentiekis?
Tai, kad daugelį metų niekas nesikeičia, rodo tik vieną -esi ne toj vietoj ir ne Jo valioje,ne Jo keliuose ir tamsos čiuptuvai virš tavęs. Tada kančia išties neturi jokios prasmės. Dievas įvykdo ne tai, ko mes prašome, o ką Jis pats pažada asmeniškai mums. Siūlau imti kastuvą ir atsikasti šulinį "Dievo karalystė grobiama jėga". Tam reikia įdėti pastangų.
Nepaisant to, kad dabar galvoji, kad jau viską žinai, tu net nežinai, kaip reikia žinoti. Imk evangelijas, skirk laiko kasdien, 2-3 skyriai, pagalvok perskaičius, koks yra standartas, kiek tu jį atitinki, Dievas ims rodyti kelią ir ims tau atsiverti - Jis nešališkas ir Jam nėra džiaugsmo iš dabartinės tavo padėties. Tau yra numatytas kelias, likimas ir jėga Dieve. Bet vienintelis asmuo, kuris jį gali rasti - pati tu.
Patiriam, kad už kiekvieną žmogų vyksta dvasinė kova. Ir ji visai ne butaforinė ir gana skausminga. Mes kurį laiką turim stovėt maldoj už savo žmones, kol jie sustiprėja. Pasimelsiu už tave, kad tamsos čiuptuvus Dievas nukirstų, ir neleisk sau galvoti kaip pralaimėjusi, kai kovos dar net nebuvo. Pasimelsiu už tave.

Jurgita rašė...

Kas baisiausia, kad teorija as zinau, zinau kaip 'reikia'. Bet po to, kai visa tai 'suzinojau', pamaciau baznycios uzkulisius - atsalau. Geriau jau nebuciau ir ejus i ta galera, kuri mastyma supanciojo aksiomom ir taisyklem, kaip galima, o kaip ne, kaip reikia mastyti o kaip ne... Pavydziu tiems, kurie desto, kaip buti laimingam ir nepatiria tokio stipraus prieštaringumo, ir karstu emociju. Viskas rodos jiems paprasta. Dievas, gyvenimas, laime, mirtis. Bet ka gi daryt, jei gimei toks nesusitaikantis kaip degtukas.
Pabandysiu Tavaji metoda del sv. Rasto. :)

Linas rašė...

Jo, tave sukūrė tokią, kad mažiau negu laisvė ir tiesa tau nepriimtina. Yra du būdai - sudeginti sąžinę, paklusti dogmoms ir susitaikyti su absurdu ir neteisybe arba eiti į dykumą ieškoti Dievo.Pirmasis būdas saugus, nes neišsišoki, būni normalus, kaip visi, antrasis - pavojingas, bet vertas. Aš irgi panašus, tik gal kiek bailesnis:)
Esme yra ne bažnyčios užkulisiai. Neteisingi užkulisiai atsiranda todėl, kad pati institucija nėra teisinga ir neseka tiesą, tai kažkas panašaus į komunistų partiją - lozungai be turinio,nuolatinis piaras, kaip komjaunimo susirinkimai, kuriuose beveik niekas, be kelių mokamų komjaunimo vadų, netiki ideologija, tik pareigą atlieka. Tai ant akių uždeda šydą, apnarplioja baime ir neleidžia rasti Dievo.Daugelis tavo žinomų dogmų ir taisyklių yra kurtos žmonių, tačiau ne Dievo, todėl ir niekam neatneša laisvės - visi tempia pareigą, susitaikydami, kažko neaiškaus laukdami - kartų kartos mirša nesulaukdamos laisvės. Išsivaduoti nuo to nėra paprasta, bet Dievui nėra neįmanomų dalykų. Jėzus pasakė:"Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų".
Dievo valia - tiesa, laisvė, apstumas ir džiaugsmas.
Kaip tai pasiekti? Ieškoti ir leisti, kad visą teologiją tau pats Dievas suformuotų. Biblija yra gyvybės knyga ir kelio vadovas, o ne pagalbinė priemonė dogmoms įtvirtinti. Aš atidžiai skaičiau ir lyginau su katekizmu, kai iškildavo klausimas, kam paklusti, visada rinkdavausi Bibliją ir atmesdavau žmonių išmislus. Galbūt dabar laikas, kai Viešpats nori prabilti tau asmeniškai per savo Žodį. Pamiršk, ką žinojai, lauk iš Jo, ir būtinai gausi - skaitydama Bibliją išgirsi Jo balsą.

Jurgita rašė...

Aciu... Jo, kazka artimo ir panasaus i save patiriu, kai bendraujam. :)
O baznycia man siuo momentu tik institucija. Nors tikrai zinau keleta kunigu, kurie turi gyva tikejima, tik jiems labai sunku, nes vyresnieji nuolat kabinasi, materialiai nepadeda, perkelineja is parapijos i parapija ir pan...
Zinai, vakar vakare netiketai suzinojau apie galimybe viena darbeli parengt... ir as galvoju, kad nepaisant to, kad jis tures buti patvirtintas antspaudu Nihil Obstat :), gal su malda ir sv. Rastu pavyks ta tiesos ir laisves kibirksti iziebt. Dievas gal ir per nusvilusius veikia? :)

Linas rašė...

Jei atvirai, tai aš taip nemanau:) Institucijai reikia paklusnumo o ne tiesos. Vidurio čia negali būt. Darbas gerai, žmonėms gal ir pasitarnausi, bet ne daugiau. Pažiūrėk, kaip istoriškai baigėsi tiems, kurie norėjo tiesos - Brunui, Savanarolai, Husui, valdiečiams. Sistema juo negailestingai užčiaupė. Kaip pražiopsojo Liuterį ir Tindeilą nelabai suprantu, bet pražiopsojo. Daugybė žmonių kankinasi šitoj sistemoj veltui leisdami gyvenimą kaip tie kunigai. Pažįstu ir aš pora tokių - 20 metų depresijos. Vieni ima kaupti turtą, kiti vėl visokių niekų prisigalvoja. Didžiausią poveikį pav Lotynų Amerikoj katalikybei daro tie, kurie nesitaikstė, o sukilo, ypač moterys, ach negalima pamokslaut - nesąmonė, negalima tarnaut - tarnausim be jūsų.
Parengsi, puiku, turėsi užsiėmimą, bet šiuo metu galvok, kaip padėti sau, kaip prasiveržti iš tos apsupties, kurią jauti. O visi kiti dalykai palauks. "Kokia nauda žmogui, jei jis laimės visą pasaulį, bet pakenks savo sielai". Kartais reikia būti sveiku egoistu:)