penktadienis, liepos 17, 2009

Vieno žmogaus mirtis

Ar svarbi vieno žmogaus mirtis? Pasauliniu mastu, žinoma, ne, jei tas mirštantysis esi tu, tada svarbu.

Čia krikštas Italijos sekmininkų bažnyčioje. Sakyčiau tipiškos laidojimo apeigos. Tiesa, džiaugsmingos. O džiaugsmas ir turi būti - nusprendi būti palaidotas, o prisikeli naujam gyvenimui.
Biblija sako:" Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?
Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.
Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo, žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
(Romiečiams 6;3-7)

Ar svarbus vieno asmens krikštas? Svarbus, nes knyga susideda iš lapų. Tuo labiau, jei tai esi tu. Jėzus sakė:"Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas".

4 komentarai:

Šauklys rašė...

Jeigu jūs buvote pakrikštyti į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, Dievas pripildys jus Savo Dvasia. Taip sako Žodis. Ap.Darbų 19 skyriaus 6-ta eilutė, kurią mes skaitėme, yra išsipildymas to kas pasakyta Ap.Darbuose 2:38: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną”. Žiūrėkite, Paulius Šventąja Dvasia pasakė lygiai tą patį, ką Petras pasakė Šventąją Dvasią. Ir kas pasakyta, NEGALI būti pakeista. Turi būti viskas taip pat nuo Sekminių dienos iki tol, kol bus pakrikštytas paskutinis išrinktasis.

Jurgita rašė...

Aš čia gal ne visai į temą, bet panašiai. Vat viena draugė nori krikštyti vaikelį, nors jie nėra praktikuojantys tikintieji, o ir ta pasaulėžiūra - visokių religijų bei horoskopų miksas. Ar tikslinga krikštyti mažą kūdykį, jei jis nebus auklėjamas tikėjimo dvasia? Žinau, ką sako katekizmas, bet neužtenka tokio paaiškinimo. Visgi aš įžvelgiu čia tokių parodos, stereotipinio mąstymo elemtų, kad užsidėti pliusą, net neaišku dėl ko. Iš kitos pusės, man kaip tikinčiam žmogui smagu, kad vaikutis išlaisvintas iš gimtosios nuodėmės ir pan. Tai gal džiaugtis tada.

Anonimiškas rašė...

nu idomu, kai tiesiog gatvej krikstija

Linas rašė...

Ai Jurgita, tegu krikštija, vis tiek neklausys tavęs visi Lietuvoj krikštija, o kaip dabar jie nekrikštys, be to turbūt ir tėvai juos spaudžia:)
Mano galva, Biblija yra viršesnė už katekizmą, o ji nieko nekalba apie "įgimtąją nuodėmę".Vanduo negali įveikti nuodėmės.
Krikštas nėra maginis veiksmas, kuris savaime kažką gali padaryt.Biblija sako "Petras jiems tarė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną".Apaštalų darbų 2;33
Klausimai
1.Ar gali mažas vaikas atgailauti?
ne.
2.Ar gali mažas vaikas pasikrikštyti pats?
Ne
3Ar gali jis turėti nuodėmių?
Ne.
4.Ar gali mažas kūdykis gauti Šventosios Dvasios dovaną?
Ne.
5.Ar gali mažas vaikas tikėti?
Ne

Taigi, katalikiškas ritualas visiškai beprasmis, jo paskirtis tik viena - neleisti pasirinkti, o vaikui jau paaugus aiškinti, kad tu jau katalikas, jau krikštytas.Tuo labiau, kad kūdykių krištas atliekamas ne pagal Bibliją - ar gali apšlakstymas vandeniu būti lyginamas su palaidojimu? "Krikštu mes palaidoti Jėzaus mirtyje",- sako Biblija.

Krikštas susijęs su laisva valia ir tikėjimu. Jėzus sakė:"kas patikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas"
Krikštas be asmens tikėjimo nieko nereiškia. Krikštyti vaiką, tai tas pats kas bandyti negimusiam vaikui ar kūdykiui nupirkti butą - nupirkti gali, tačiau tik ne jo vardu - teisininkai pasakys, kad tai absurdas, juk tu gali vaikų ir nesusilaukti iš viso, o kūdykis yra neveiksnus.Jei jau teisinės sitemos neapgausi, tai negi žmonės tikisi apgauti Dievą?
Šiuo atveju žmonės gali pasirašyti šimtus katekizmų, šimtai šventųjų gali tvirtinti, tačiau tai netiesa. Tikintis žmogus seka tiesą, o ne išmislus.
Todėl, Jurgita, tegu krištija - apeigos gražios, nei pakenks, nei padės - tai tuščias ritualas, o žmonės jausis atlikę pareigą.
Aš savo vaikų nekrištijau pagal įprastą tvarką. Skaitau ir mokau juos Biblijos, laukiu, kada Viešpats juos pasišauks ir jų širdyje gims tikėjimas, tada ir patys nuspręs krikštytis, nes krikštas yra atsakas į Viešpaties pašaukimą. O iki to laiko krikštyti beprasmiška.