ketvirtadienis, vasario 12, 2009

Laiko klausimas

Kažkas teisingai yra pasakęs, kad kompensuoti galime viską - atkurti sveikatą, uždirbti, atstatyti draugystę. Vieno, ko mes negalime - sugrąžinti prarasto laiko. Laiko, kurį tuščiai iššvaistome, tyčia ir netyčia klaidžiodami savo keleliais ir dvasingumo užkaboriais. Kartais tingime, kartais esam per daug sau reikšmingi, o kartais per daug nelaimingi. Bet faktas vienas, kažkas stengiasi, kad tu iššvaistytum savo gyvenimą tuščiai, pateikia tau laikinas užduotis, laikiną pasitenkinimą, kad tik nematytum svarbiausios užduoties, svarbiausio tikslo, kad ir toliau plauktum pasroviui kaip vienas toks roduktas, o svarbiausia, kad jaustumiais gana patogiai.
Taigi, laikas laikas laikas. Tuo labiau, kad nė vienas nežinome, kiek jo turime ir kiek liko. Martynas Liuteris pasakė frazę,apie tai, kaip jis gyvena, kurią aš vis prisimenu :"Man yra dvi dienos - šita, ir ta, kurią stosiu prieš Viešpatį".
Vakar buvo maldos vakaras, turėjom ir turim daug bėdų, išvis neaišku, kas čia darosi šiuo metu, atrodytų, net ne mūsų jėgoms pakelti sunkumus, todėl visi buvo itin nuolankūs ir geranoriški. Po maldos priėjo viena moteris, kuri tik ką atrado Jėzų. Jinai tokia suvargus, ligų iškankinta, net ant veido vargas užrašytas ir sako:"Jėzus mane išgelbėjo. Kur aš buvau anksčiau, kur aš buvau visus tuos metus? Aštuonis kartus gulėjau reanimacijoje. dabar žinau, kad Jėzus buvo numatęs, kad aš dar kažką turiu padaryti čia. Jėzus su manim - mano mintys švarios kaip niekada anksčiau".
Mane kažkaip iš naujo pritrenkė tas supratimas - gali visą gyvenimą praleisti tuščiai, ir klausti savęs - kur aš buvau.
Bet, žinote, yra ir kita pusė,geroji, - Dievas duoda tikslą visada, kai pas Jį beateitum(tačiau kvaila apsigaudinėti, kad lauksiu laiksiu ir vis tiek gausiu - Dievas atsako tik tada, kai tave pasišaukia pats), kaip ir tai moteriai, kuri iš šalies žiūrint atrodo visiškai bejėgė ir nurašyta visuomenės. Biblijoje Joelio pranašytėje užrašyta:"Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras".
Todėl sakau pats sau -laiką reikia saugoti ir branginti.

9 komentarai:

mamka rašė...

"Laiko nesustabdysi ir nepasuksi atgaaaaaaa-aaaaaal..." Čia Noreika su Luku, ne aš.

O čia tu: "...Laiko, kurį tuščiai iššvaistome, tyčia ir netyčia klaidžiodami savo keleliais ir dvasingumo užkaboriais..."

O čia klausimas: ką tau reiškia tuščiai nešvaistyti laiko?

Anonimiškas rašė...

Man reiškia atrasti savo tikslą ir pagal jį gyventi.Žinoti, kad atlieki tai, kam ir esi sukurtas.
L

mamka rašė...

Puiku. O aš eisiu pamiegoti. Pabuvau su sese, išviriau vaikam cepelinų, o dabar noriu tik naudingai ir ramiai pamiegoti :0) Būtų gerai taip- iki pavasario... Kažin ar kas nors pasigestų... :0)

mamka rašė...

Na, išsimiegojau... :0) Tuoj vėl eisiu gult :0)
Suprantu, kad gyvenimas ne beprasmis, kai gyveni su Dievu ir atrandi savo pašaukimą, bet...
Dar kasdienybė yra...
Man gaila MANO laiko šiuo metu. Man mano darbas patinka, bet... Tie darbdaviai visai nori mano laiką iš manęs atimti. Na, gerai, tipo man bus suteikiama didesnė galimybė pasireikšti, būsiu viena už viską atsakinga, šiek tiek daugiau uždirbsiu... Nors ir patinka darbas, bet, kai išeini 9ą, grįžti 8ą vakare, laisvas tik sekmadienis, kada gyventi su vyru ir vaikais? Kada reiks valgyt gaminti, kada nueit pas dantistę, nusikirpti ar į vaiko susirinkimą? O aš dar mėgstu milijoną kitų dalykiukų nuveikt, aš nesu darboholikė! Koks čia "paaukštinimas" man, jei per prievartą? Be to, greičiau ras priežastį ištrenkt, nesu geriausio būdo darbuotoja :0)
Sunku rast išeitį, kaip tinginė gal atrodau, bet juk mūsų laikais moteriai reik spėt viską, juk keptos antys mums nekrenta, kaip tam Miunchauzenui pro kaminą :0)
Ar atstoja didesni pinigai prarastą laiką? Kada spėsiu pas mamą pabūt, pas močiutę? Kalbu, kaip išlepus, nešiuolaikiška ir nedora šiais bedarbystės laikais, bet man reikia trupučio laiko ir sau!!! Dūsauju... Nors apskritai kartais įdomu permainos. Nenorėčiau prarasti darbo.
Tai va kaip kasdieniškai apie tą laiką... Visai ne filosofiškai :0) Bet jis kuo toliau, tuo sparčiau šuoliuoja, man kartais reik sustot, kad jį pavyčiau... :0) Kitaip neišeina :0)

Linas rašė...

Nu nemanau, kad nori per daug. Tiesiog firmos išties norėtų atimti visą mūsų laiką.

Dalia rašė...

Sveiki :)

o, smagu sutikt pažįstamą motyvą - aš perklausiau visas šiųmetinių Giedriaus pamokslų variacijas laiko tema, turbūt 4 bus (ta pati Chronos - Kairos tema, skirtingose vietose dėstyta), vieną tai net gyvai... Žiū, ir pas jumis panašiai kalbama.

Pritariu Linui dėl tikslo. Man dabar matos, kad neprarastas laikas - būti Viešpaties namuose ir Jo reikaluose, nebūtinai žmonių akimis didžiuose ir matomuose, bet ten kur Jis nori.

Laikykitės. Reik mūsų žemei druskos.

Linas rašė...

Nu pas mus apie tai kol kas nekalbama, turim svarbesniu temų, pav kaip per vartus prasisprausti:)
Laikyki ir tu, Dalia, kuo mes paprastesni, tuo ir laike gaudytis paprasčiau, pastebiu:)

mamka rašė...

"kuo mes paprastesni, tuo ir laike gaudytis paprasčiau, pastebiu:)"- visi mes iš tiesų paprasti, kaip du kart du... :0) Tik kartais imam ir susireikšminam netyčia. Bet iškilus bet kokioms problemoms, vis vien suprantam, kad esam tik mažas lašas lašas vadenyne... Tik ašara Dievo aky. Geriau, kad ji būtų džiaugsmo.

Bėgu į darbelį. Dar liko pora savaičių senajam. Dar pora kolegių atleidžia. Nežinom, kada bus kurios eilė po jų. Bet jau nepergyvenu. Juk iš esmės bet koks darbas yra geras, aš nebijau jokio dirbti. Sesė bando dirbti šiandien, ji viena, jai tikrai sunku. Labai noriu, kad jai pasisektų. Geros visiems dienos!

Linas rašė...

Na Mamka, tau ir teko - laikykis. Pasimelsiu uz tave ir tavo seserį. Galvoju, kad koks absurdas, kiek institiju, kurios tariamai turi padeti žmonėms, o niekas nepadeda, kai yra laikas padeti tiems, kurie nusilpsta arba neturi. Gerai, kad save drasini, gerai, kad laikai galva virs vandens, taip ir toliau, kazkas tik ir laukia, kad nurytum gurksni ir imtum skesti. Nekenciu sitos dvasios, o ji tiesiog ore tvyro. Pas mus kalbam su zmonem, kurie zada priimt radikalius sprendimus, nes jiems atrodo, kad viskas. Kazkoks visuotinis pamisimas. Deja, pirmi istyzta Lietuvoj vyrai.
Nelengva ir man, bet pasiduoti nezadu, nepasiduokim abu, Mamka, dar ks nors gal prisijungs, bus visas nepasiduodanciu tuntas:)