trečiadienis, sausio 17, 2007

Mikelandželas ir krevetės


Vis dar galvoju apie požiūrį. Toks pat likimas ištiko ir garsiąją Mikelandželo "Mirštančio vergo" statulą. Jai skyriau mažiau laiko, negu didžiulėms krevetėms šaldytų produktų parduotuvėje Paryžiuje. kažkaip man tos krevetės atrodė įdomios, simpatiškos netgi, o va statulą tik prabėgdamas apžiūrėjau, net neįsitikinau, ar čia Mikelandželas ir ar "Mirštantis vergas", tiesiog nufotografavau prabėgdamas. dabar kurį laiką į meną neisiu, sutriko grožio pojūtis, teks palaukti.

11 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Tiesiog reik laiko pabut prie meno kurinio ir ji pajaust turbut, kai as buvau ermitaze ir ten prabegdamas nori viska apziuret, kazkaip negali isiziuret, o namie buni vienas ir susimastai. :0) O ypac, kai vadova toki turejom, kuris asilelis ( amzina jam atilsi), zvenge is nuostabiausiu paveikslu, kur nuogos moterys :0) Isvis man keista, kai kazkas aiskina paveikslus. Kaip galima isaiskint pav., kad Pikasso grazu? Man jis nelabai ir viskas. Nesu menotyrininke, tegu ten sedevrai, bet jei as to neiziuriu, tai nuo to, kad kazkas pasakys, kad tai nuostabu, man nieko nekeicia :0). Gali ziuret kiek nori, vistiek matysi spyga, kaip ir eilerasciai ar dainos ar dar kas nors, jei tau jie nesukelia jokiu jausmu, tai nieko neprianalizuosi. O kad pajaustum paveiksla ar skulptura, reik pabut pakankamai prie jo. O tu... prie kreveciu... O jos tokios slykscios ir baisiai dvokia kepamos, fe!

Linas rašė...

Nu Mamka, o kam kankinti gyvunėlius, tu juos žiūrinėk, ar būtina viską ėsti?:)

Anonimiškas rašė...

o as ju ir nevalgau, nemegstu juros gerybiu :0)

Linas rašė...

Tai tu mamka, turbūt ne jūros o miškų dukra:)

Anonimiškas rašė...

Zinai, jei jau kalbam apie grazius dalykus, pav. apie krevetes :0), pasakysiu, kad siandien nupirkau dukrai knyga Jostein Gaarder " Mergaite su apelsinais". Ka tik perskaiciau... Nupirk ir tu. Stai sedziu dabar ir galvoju... Jauciu kazkokia nenumaldoma kalte, kad viskas pasaulyje yra taip, kaip yra. Jauciu kalte uz viska - uz savo vaikus, nors tikiuosi, kad jie uzaugs gerais zmonemis; jauciu kalte, nes negaliu atiduoti bent 10- ies savo gyvenimo metu (tikiuosi dar turiu ju tiek :0) zmonems, kuriu jie labai verti. Nors be galo myliu gyvenima, myliu kiekviena akimirka, atiduociau dali ju kai kam... Jeigu galeciau... Zinai, visada maniau, kad nesu nei auksciau uz bet kuri bomza, nei zemiau uz koki prezidenta, zmones visi lygus, bet vis delto yra tokiu zmoniu, kuriems noretusi padovanoti saules spinduli ir vejo dvelkima, juros kvapa ir lapu snaresi... Jeigu galeciau... Bet esu ne Dievas, deja. Galiu tik gyventi taip, kaip moku, kad galeciau papasakoti kam nors, kad yra tokiu nuostabiu zmoniu, kurie talpina savyje visa pasauli ir bando pasidalyti juo su kitais...

Kam tikintiesiems rojus, Linai? Ar ten bus visi, kuriuos mes mylim cia? Ar tu noretum i roju, jei zinotum, kad ten nebus tavo artimuju?

Anonimiškas rašė...

Gražiai tu čia mamka parašei, sakyčiau. Man patiko.

Anonimiškas rašė...

Jau taip pavargau siandien, milijona darbu nuveikiau, net nepavelku koju :0) Bet... musu namie atsirado maziukas dziaugsmiukas, o jo vardas Bruno :0) Kai uzaugs, bus protingas, kaip Dzordano Bruno ir myles mus kaip Bruno Ferero myli zmones, ot va taip! Ten gal varduose klaidu padariau, bet mano galva nelabai veikia jau. Bet jau koks grazus! Jorksyro terjeriukas, gavo dovanu dukra. Jie brangus, bet is tu zmoniu galima priimt tokia dovana :0) Gal veliau atsiusiu tau nuotrauka.

Linas rašė...

Kol kas negalim skaityt rimtų knygų, skaitom visokias vaikiškas vakarais su vaikais, bet ateitį gal ir pavyks kokią nutvert.
Nesigraužk dėl pasaulio, jis nėra teisingas, ir mūsų gyvenimas nėra teisingas ir mes patys taip pat. O kaltė ypač vaikų savo tėvams visada yra.ir aš prisimenu savo tėvus, galvoju, galėjau jiems mažiau skausmo suteikti, dabar reikia žiūrėti, kad bent vaikams jo kuo mažiau tektų.

Anonimiškas rašė...

Tai ta knyga ir yra jaunimui, o tavo dukra nemaza, del to sakiau :0) Bet jei jus vakarais skaitot visiems ta pacia, tai gal maziesiems ir anksti.

Pasaulis nera teisingas? O kas yra tas pasaulis? Ogi mes! Taigi nori nenori kartais pasigrauzi :0) Vakar buvau susirinkime mokykloj, tai pasneket visi daug gali, ideju begaliniu pilna, o kai realiai reik kazka daryt, tai nieks nieko negali. Ir susitraukia tos idejos iki minimumo :0) O as irgi nenoriu kai ko daryt, nes man vien pagalvojus apie tai is baimes noris skradziai zeme prasmegt :0) Nu nezinau, bus matyt. Cia aisku ne del mokslu :0)

O musu ciuciukas jau moka paloti!

Anonimiškas rašė...

Dar del kaltes. Zinai, va tie zmones, kur nupirko mum ciucki, yra man padare senokai labai nekoki dalykeli :0) Niekad jiems nepriekaistavau, sakiau, kad suprantu kodel jie taip pasielge, bet man buvo labai skaudu. Aisku as jiems atleidau seniausiai ir pamirsau, o jie man pasake, kad patys negali pamirst, todel nori taip pasielgt. Zmones nera blogi ir pasaulis neblogas, tik kartais mes tiesiog nemokam tinkamai elgtis, gal nepajegiam? Siandien mano direktore atnese mano sunui telefona ir neima pinigu ( aisku reiks kazkuo atsidekot :0), ji pasake, kad pati uz ji nemokejo ir is manes pinigu neims! O vakar as mikriuky radau pilna pinigu pinigine ir atidaviau vairuotojui ( idomu, pasiims jis sau? :0), bet kadangi esu tikra kiaule, mane zinok iki pat namu grauze sazine, kad gal reikejo tuos pinigus sau pasiimt :0). Idomus gyvenimas su visom kaltem... Kai buvau pradinuke, dauziau vienos mergaites galva i suola. Turejom tokia mokytoja, ji musdavo vaikus, kurie blogai mokes, o as buvau pirmune su didziausiu klasej kaspinu, pati protingiausia ir mane paprase, kad as tai dvejetukininkei paaiskinciau pamoka. Bet ka as galejau ja ismokyt, jei mokytoja nesugebejo? As vis aiskinau, o ji nesuprato, tada as kaukstelejau jos galva i suola, kaip mokytoja... Jos skruostais tokios dideles asaros nuriedejo, kad niekad to nepamirsau :0) Jo, kalte... Kai man buvo apie astuoniolika, nuejau i ta mokykla i karnavala, susiradau ta mergaite ir atsiprasiau. Ji eme juoktis, sake, kad nieko neatsimena, bet as pasakiau, kad uztat as negaliu pamirst, kol neatsiprasiau :0) Bet kaip gera, kai zinai, kad zmogus ant taves nebepyksta, ar ne? As labai nemegstu pyktis, bet pati tai kai kada irgi pasiuntu, neina kartais susivaldyt :0) Kaip as draugei sakau, vaikai, ypac paaugliai, skirti patikrinti tevu nervu buklei, istvermei ir visoms kitoms dorybems :0)

Linas rašė...

Taip Mamka, panašių būsenų ir aš esu patyręs, kai kurių negaliu pamiršt ir ištrint iki šiol. Žinai, mušiausi rimtai tik vieną kartą, tiksliau mušiau kitą žmogų.Nuskriaudė klasiokę, tai aš tam skriaudikui žiebiau. jam skilo dantis ir pagelto.Nuo to laiko nekėliau rankos.Va kaip būna su mūsų patirtim. Beje, tik pagirti reikia dėl piniginės tave. Kol patys nerandam tai žinom kaip elgtis, o va kai randam tai visokios dvejonės prasideda:) Bet manau tai labai žmogiška:)