pirmadienis, spalio 16, 2006

* * *

Viskas perpus
Tuščias dangus
O juk norime gyventi švariai.
Kai galvoji, kad esi lapas –
jautiesi kaip puslapis
O kai esi užtikrintas taškas
Aptinki, jog tik daugtaškis...
Ir skaudu
Ir saldu –
Tiek esi nepažįstamas
Tiek pat ir svetimas

3 komentarai:

mamka rašė...

tai ka, i rudeni povetu tapsi? :0) Cia mano sunus, kai buvo mazas sakydavo, kad kai uzaugs bus povetas... :0) Grazu. Nesupyk aisku, bet mane biski labai juokas paeme, nes " kai galvoji, kad esi lapas..." paskaiciau ir prisiminiau viena pirmuju savo ismoktu eilerasciu apie meile... Cia dar is promociutes laiku, kai man buvo kokie 4-5 metai...

Jei tu butum sh...s,
O as klevo lapas,
As tave pridengciau,
Kad neiseitu kvapas...

Nu cia liaudies kuryba, is kaimo :0)))) Ten dar toliau yra, bet jau tiek to, pagailesiu kulturingu sielu ir nerasysiu :0))))

mamka rašė...

Na dar turiu minute laiko, sazine pagrauze, kad cia tokias eiles parasiau :0)))) Jei jau prabilai eilem, tai noris irgi parasyt ka nors grazaus, nes toki grazu diska dar klausau, ka tik parsiveziau... Ka gi, dar apie ta lapa... :0))))

J.Degutyte

Noriu ziureti kregzdes akimis i pulsuojancia zeme,
Noriu iskenteti persekiojamos stirnos vilti ir nevilti,
Noriu kristi kaip lapas placiasakio isdidaus klevo
Liepsnojanti rudeni.
Noriu suprasti akmenio kalbejima ir isgyventi
Upes mirti
Kad zinociau akimirkos kaina.

Geros dienos visiems! nors lauke labai salta, bet buvau pas mociute ir savo senberni mylimiausia dede, o nuo ju visada pasidaro silta toj vietelej, kur tuksi... :0)))

Linas rašė...

Nu Mamka, tu didziai uzgavai mano poetine jautria siela:) Ir poezijos, beje daug zinai:)