ketvirtadienis, rugsėjo 28, 2006

Kuo gyvenu

Kažkuo reikia gyventi - judėti, dėlioti taškus, vykdyti projektus, padėti ir prašyti pagalbos. Tačiau šalia mūsų išorinio judėjimo yra ir vidinis, ką tu jauti, kur link nukreiptas tavo vidinis žvilgsnis.
Pastaruoju metu gyvenu vienu - Jėzus yra pilnas malonės. Biblija kalba:"mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos".
Daugiau apie nieką ir negalvojų - Jėzus pilnas malonės, pilnas pilnas pilnas, pilnas tiesos, pilnas gerumo man ir kitiems. Kai liūdžiu,Jis pilnas malonės, kai kenčiu ir džiaugiuosi - Jis pilnas malonės.Jo ranka visada ištiesta man. Taip pradedi matyti Jo šlovę, matyti vidumi, matyti, kokia didelė Jėzaus šlovė.
Kai žmonės sako, ką daryti, kaip gyventi ir kaip viskas blogai - reikia sakyti viena-Jėzus pilnas malonės ir meilės, čiupkit jo ranką. Ar tai sunku?
Nemačiau nė vieno įsimylėjusio vyro, kuriam būtų sunku vaikščioti įsikibus į mylimosios ranką. O įsimylėti negali, kol nepamatai šlovės.
Dievas nė vieno neverčia tikėti, Jam nesvarbios mūsų religinės pažiūros, bet Jam svarbu, ar mes turime tą pačią meilės dvasią, kuri ateina iš Jo. Todėl Jėzus Petro klausė:"Ar myli mane?".

1 komentaras:

Robertas rašė...

Cia kaip prie elektros sroves. Jeigu prisijungi, tai gauni, jeigu ne tai pats kaltas. Turiu omeny - Kristaus malone. O kai neprisijunges - tada ir depresijos ir visokios kitokios negandos...