Ach kokie būdavo laikai, o dabar - net ir šunys visai kitokie. Štai pas mane priklydęs gauruotasis - jokio padorumo, už kaulą tėvynę parduotų. Nors iš kitos pusės, sako, kad šunys būna į šeimininkus panašūs. Reikia daryti išvadas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
1 komentaras:
Nemeluok, nemeluok, šuo puiku, pav.aš neseniai labai papiktinau būrį žmonių, nes pareiškiau, kad iš visų savo šeimos žmonių, labiausiai pasitikiu savo šuniuku... :0) Visuomenė didžiai pasipiktino (čia kai gimtadieny buvau), bandė man išaiškint, kad šuns vieta prie būdos, kad mano šuo apskritai ne šuo! (čia jiems pritariau, kad jis turbūt katino,šuns ir žiurkės mišrūnas :0) ir pan. Pasakiau, kad tegul džiaugiasi savo ramybe, o man visko reik, man dar ir vėžliuko norėtųs, ir papūgos, ir vaikučių, visko... :0) O žmonės nesupranta, tai kaip jie supras, jei jie net su mažais savo vaikučiais kantrybės neturi! Įsivaizduoji, viena labai išsilavinus ponia aiškino, kaip ji migdo savo lėliuką (apie 1,5m.) Jis nenori miego, tai prispaudžia ir laiko klykiantį, kol tas pavargsta ir užmiega!
Tai vat, o mano šuniukas, mano šeimos narys ir galit piktintis iki pamėlynavimo. Jis lenda į akis visiems, reikalauja savo teisių, jis kalbasi! (tikrai), jau nekalbant, kad jis viską išklauso...
Rašyti komentarą