Man patinka gyventi Lietuvoje.Ypač jei stebi, kas ir kaip vyksta aplinkui, kaip iš lėto formuojama viešoji nuomonė, kaip gimsta mitai, kaip pateisinamas bet koks absurdas, kur negalioja jokie pažadai, vadovo žodis ar taisyklės. Pasakyčiau, kad gyventi Lietuvoje – tikras džiazas.
Štai “Rokiškio sūris” aiškina, kad produktų kainas turėjo kelti dėl to, kad nedirbtų nuostolingai, tačiau tuo pačiu išdidžiai pareiškia, kad pelno šiemet gavo triskart daugiau, tiesa, priduria, kad vietinėje rinkoje pelningumas tik 3 procentai. Žodžiu, prie prekystalio pirkdami produkciją supraskite – gaunate vos ne labdarą. Ką jums dar per brangu 3 litai už pieno litrą? Žinokit, įmonė tik iš gailestingumo jums atveža.
Arba kita sritis – perskaičiau vieno santuokos sakramentui poras beruošiančio kunigo pamąstymus. Kaip žinote, žmogus, norėdamas susituokti bažnyčioje, turi pereiti privalomą paruošimo kursą. Jis teigia: “Dirbdamas su besiruošiančiaisiais tuoktis atradau naujų Dievo gailestingumo aspektų. Manau, kad yra tikras Dievo gailestingumas, kad išsiskiria tik 72% susituokusiųjų, o ne 98% ar 99%”.
Jei mokykloje egzamino neišlaikytų 72 procentai mokinių, tai pavadintų tragedija, skandalu, niekam tikusiu paruošimu, išvis suabejotų, ar mokytojas dirbo. O va kunigas rimtu veidu aiškina, ne kad tas paruošimas nieko vertas ir tuščias, nes rezultatai šiurpūs, o kad tai - Dievo gailestingumas. Džiazuoja, kitaip nepasakysi.
Pavyzdžių galima traukti ir traukti, tik niekas nesikeis, turime išmokti priimti šitą muziką, kartais gal linksmai, kartais liūdniau.Suprantu, kad ne visiems džiazas patinka, bet ši muzika pasižymi tuo, kad jos klausyti nuobodu, bet groti, sako, - labai smagu. Galime pasirinkti – klausyti, ar groti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
3 komentarai:
Na, taip, gyvenimo džiazas :0) Man patiko Dievo gailestingumas :0)
Matai, išeina, kad man gailestingas, juk esu neišsiskyrus...
Turbūt mano kunigėlis (labai baisus buvo) mums geriau išaiškino tiesas. Tada paskaitų dar nebuvo, bet kol neišmokom, kaip vaikystėj prieš pirmą komuniją, visų griekų ir Dievo įsakymų, grasino neduosiantis šliūbo :0) Ir kalėm abu atsisėdę:0)
Dėl mokyklos, tai, jei būtų geri reikalavimai, ko gero, tiek ir neišlaikytų. Prie to einam, stebint, kaip mūsų vaikai mokosi paprastose vidurinėse. Prieš rugsėjo pirmą mūsų krašte esanti Stulginskio mokykla kvietė: "Ateikite į mūsų mokyklą. Čia išmoksite skaityti ir skaičIOti" :)
O aš va stropi mokinė :P Šiandien taip stengiaus, labai nesupratau, rašiau tokiam Access-e, o kompas man ir rašo INVALID! Gali patikėt, net mokytojui priskundžiau, kad kompas mane invalide išvadino! Labai visiems juokinga buvo, tarsi jie mažiau už mane ten grybauna...
Moterys visada stropios mokinės, pareigingos darbuotojos ir t.t. Man tiesiog šiurpu, kaip jos uoliai vykdo bet kokį durną reikalavimą ir popierių šiurenimą. Mokykloj buvo sunku, nes ten vienos moterys, visos paeigingios, popieriukai net blizga, o man dzin buvo, tai visada buvau nerimtas darbuotojas. Tai va, o tu mokykis mokykis, paskui mane pamokysi:)
Tai mokaus mokaus, ir kuo toliau, tuo daugiau suprantu nemokanti... :0)
Mano sąsiuvinis tikrai neblizga, bet aš noriu suprasti, ką darau ir pikta, kai nesuprantu. Kai nesupranti ko nors, mokymasis beprasmis, nes negali pritaikyt, vos tik kas nors truputį pasikeičia. Bet mes tik susipažinimą su kai kuriom programom mokomės, bet vis vien norisi suprast, o ne suspaudyt iš to, ką sąsiuviny iš eilės susirašei... Nekenčiu taip daryt.
Vakar su "klasiokais" ir sakom mokytojui: gal mes neišlaikysim tyčia egzamino, palikit kąąąą mus mokytis "antrus metus". Visiems ten labai patinka, tiesiog susirinkę žmonės, kurie nori kažko naujo sužinot.
Rašyti komentarą