Lietuviški gamtos reiškiniai

Aš jums rimtai sakau, nors ir kalbiškai netaisyklingai – “dasigyvenom”. Kitaip negaliu įvardinti. Pagalvokit, vaikas iš ryto manęs klausia ne kas yra Žemė, kas yra meilė, o kas yra... Pocius. Po tokio klausimo nei į gatvę, nei į darbą ar į gamtą nesinori, susimąstai. Susimąstai kuo gi užsiima mūsų išrinktieji, jei pusę metų linksniuojama ta pati pavardė, kad net vaikai įsimena. Verda diskusijos, batalijos, parlamentinės komisijos, tarsi Lietuvoj kitų dalykų nebūtų, o visos šalies likimas priklausytų nuo šito asmens.
Per tiek laiko, kol verda šita košė, visą Lietuvą galima aprazgyti dvigubu ar trigubu agentų tinklu, o į visus Seimo narių automobilius prikaišioti blakių, nes užuot rūpinęsi mūsų valstybės saugumu, saugumiečiai puolė privatizuoti butus, ir pats Arvydas Pocius sau kąsnelį pasičiupo. Bet gražiausia, kad niekas nieko eilinį kartą negali padaryti, tik palinguoti galvomis ir pabarti, kaip daro Seimo nariai:”Oi, Pociau, negražu negražu”.
Na, jei Seimo nariai negali, tai tuo labiau ir aš, todėl vaikui sakau:”Pocius yra toks Lietuviškas reiškinys. Amerikoje yra tornadai, Azijoje – cunamiai, o pas mus yra pocius. Skirtumas tik toks, kad tornadai ir cunamiai vyksta greitai, o pocius trunka ilgai ilgai, na bet tu dar per mažas, kad viską suprastum, eik, į mokyklą pavėluosi”.
Beje, vaikui nepasakiau, kad tas reiškinys dar ne rekordininkas pagal trukmę,gerai, kad vaikas nepaklausė, kas yra Borisovas. Tikrai juokinga, bent man, kaip visas valstybės aparatas suprakaitavęs kaip per mėšlavežį nesugeba iš šalies antrus metus išgabenti vieno Borisovo (nesakau, kad jį reikėtų ar nereikėtų išgabenti, tiesiog stebiu patį reiškinį). Tai ką jau kalbėti, jei mūsų šalį užplūs nelegalių migrantų banga. Tačiau, reikia pripažinti, kad reiškinys vis dėlto yra ne viena ar kita pavardė, o valstybės sistema, kurią patys sukūrėme.