"Budu bitj akuratno, no silno!" arba neformaliai, bet be pagražinimo ir be prisitaikymo
trečiadienis, gegužės 09, 2007
Baigė mano paveikslą
Va taip jis dabar atrodo.
4 komentarai:
Anonimiškas
rašė...
tai kas uzbaige ta paveiksla, tikiuosi ne tu? :0) Tas padarelis, kur tempia skudureli, kazko neaiskios kilmes... Juokauju, grazu gana, be to nesu menininke. Reik man prisiruost kai ka isiremint irgi. Is svedijos parveze dovanu toki paveiksliuka ir dar. Ot jauna durna buvau, kai pagalvoju (aisku, ir likau), kai buvom gruzijoj pas toki dailininka sveciuose, jis pasiule man issirinkt koki noriu jo paveiksla dovanu, o as issirinkau toooki mazuleli, cerkviuke tokia, nes nesmagu imt buvo. O jis tokiu fantastisku turejo. Dabar kai prisimenu, vis pasigailiu, nes vistiek turbut viska pragere :0) O talenta turejo... As tai namie tik viena paveiksla pasikabinus, bet reik ji i kaima isvezt, nes jis mane nervina, pas vaikus kabo. Geriau dukra pati siena ispiestu, bet dar ner kada sugalvot viska, gal vasara. Man patinka viens is jos stiliu piesimo, toks, kai grafika primena, kai tapo, tai nelabai. Neseniai toki idomu nupiese apie odiseja ir ta moteri, kuri ji norejo islaikyti, bet jis gryzo pas zmona :0) Skautuose jie tokia daina dainuodavo " septynis ilgus metus", labai grazi. Is tikro, tai labai idomu ziuret i vaiku piesinius, jie dar gana atviri ir kartais net sirdi nugelia. Kai pav. matai paauglio piesini- angelas su nutrauktais sparnais, kraujas ir juodas angelas, pavoges jo sparnus ir uzsidejes sau... O juodojo kunas apacioj perauges i zalcio ir apsivijes ta kruvina baltaji. Sunku vaikams uzaugti.
Gražiai, Mamka, rašai, bet mirtis ir kraujas kažkodėl jaunesniems patinka... Aš tai kai nupiešiau šunį prie būdos, tai grandinė didesnė už šunį išėjo, nuo to karto piešiu tik saulę ir debesis:)
4 komentarai:
tai kas uzbaige ta paveiksla, tikiuosi ne tu? :0) Tas padarelis, kur tempia skudureli, kazko neaiskios kilmes... Juokauju, grazu gana, be to nesu menininke. Reik man prisiruost kai ka isiremint irgi. Is svedijos parveze dovanu toki paveiksliuka ir dar. Ot jauna durna buvau, kai pagalvoju (aisku, ir likau), kai buvom gruzijoj pas toki dailininka sveciuose, jis pasiule man issirinkt koki noriu jo paveiksla dovanu, o as issirinkau toooki mazuleli, cerkviuke tokia, nes nesmagu imt buvo. O jis tokiu fantastisku turejo. Dabar kai prisimenu, vis pasigailiu, nes vistiek turbut viska pragere :0) O talenta turejo... As tai namie tik viena paveiksla pasikabinus, bet reik ji i kaima isvezt, nes jis mane nervina, pas vaikus kabo. Geriau dukra pati siena ispiestu, bet dar ner kada sugalvot viska, gal vasara. Man patinka viens is jos stiliu piesimo, toks, kai grafika primena, kai tapo, tai nelabai. Neseniai toki idomu nupiese apie odiseja ir ta moteri, kuri ji norejo islaikyti, bet jis gryzo pas zmona :0) Skautuose jie tokia daina dainuodavo " septynis ilgus metus", labai grazi. Is tikro, tai labai idomu ziuret i vaiku piesinius, jie dar gana atviri ir kartais net sirdi nugelia. Kai pav. matai paauglio piesini- angelas su nutrauktais sparnais, kraujas ir juodas angelas, pavoges jo sparnus ir uzsidejes sau... O juodojo kunas apacioj perauges i zalcio ir apsivijes ta kruvina baltaji. Sunku vaikams uzaugti.
Gražiai, Mamka, rašai, bet mirtis ir kraujas kažkodėl jaunesniems patinka... Aš tai kai nupiešiau šunį prie būdos, tai grandinė didesnė už šunį išėjo, nuo to karto piešiu tik saulę ir debesis:)
O kur mano paveikslas??? :-)
Tavo vis dar tebėra:)
Rašyti komentarą