Dar kartą apie kovas

Nematoma kova neatneša pergalės, bet palaiko kovinę tautos dvasią. O baigiant metus, gera pažiūrėti, kad tauta vieninga ir kovinga. Bent taip turėtų mąstyti partijų, Seimo ir kitokie vadai, taip pat ir prezidentas, kurie tiesiog varžosi, kas padarys karingesnį pranešimą, viešai nuritins nepavojingo ir kažin ar priešo galvą. Tiesa, neabejoju, kad galvų lėktų kur kas daugiau, jei ne tas kalėdinis laikotarpis – dalį jėgų reikia skirti labdarai, eikvoti energiją ne kovoms, o šypsenoms ir užuojautai.
Kaip ten bebūtų, metai baigiasi, tokia proga pagalvojau, kad geriau būtų, jog mes išmoktume kovoti ne “prieš”, o “už”. Atrodytų, ir skirtumas nėra didelis, tačiau jis esminis. Pavyzdžiui, savo mažame rajone mes galime kovoti “prieš tamsą” arba “už šviesą”. Kova, nusakoma priešdėliu “prieš”, visada sukelia neapykantą, juk kaip tu kovosi, jei mylėsi savo priešą? O kova “už” reikalauja iš mūsų neieškoti kaltų ir asmeniškai prisidėti. Kovojant tokioje kovoje supranti, kad priešo tu neapkaltinsi, o jei kovą pralaimėsi, tai pats būsi kaltas. Beje, neverta baksnoti pirštais į tariamai abejingus piliečius - į klausimą “Ar prisidėsite prie miesto puošimo?” dauguma balsavusiųjų internautų, kurie tikrai nepasižymi švelniu charakteriu, atsakė “Prisidėčiau, bet nežinau kaip”.
Mūsų bėda ir yra, kad norėtume, bet nežinome kaip. Norėtume geriau gyventi, geriau atrodyti, iš viso būti geresni, bet nežinome kaip tai padaryti. Galbūt sudėsime savo viltis į atsitiktinį “Teleloto” bilietą ar į magiškus horoskopų pažadus ar ateinančių metų kiniško horoskopo ženklą – kiaulės metus, tačiau būrimas tirščiais gyvenimo nepagerins.
Kai pagalvoji, nėra baisesnio “nematomo priešo”, kurį turi įveikti, kaip tu pats sau. Ir nors esame linkę manyti, kad lietuviai - patologiniai niurzgliai, vis dėlto reikia pastebėti, kad nematomą karą su savim tauta po truputį laimi - kasmet atliekamos apklausos, kaip gyventojai vertina praėjusius metus. Šiemet, pasak apklausų, 47 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jiems praėję 2006 metai buvo normalūs - nei per daug sėkmingi, nei nesėkmingi, 40 proc. optimistiškai vertina besibaigiančius metus - 2006-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi, o pesimistų yra tik 12 proc. Tiek šiuos metus įvertino kaip nesėkmingus.
Jei kitais metais bent pasiektume statistinį vidurkį ir niurzglių teliktų 12 procentų, manau, gyvenimas taptų visai pakenčiamas.