Svarstai – už ką esi
Galvoji – kuo gi prasikaltęs
Delčia begėdiškai šviesi
Mojuoja plautuvu kaip kalvis.
Viena mintis toliau tavęs-
Esi, o taip norėtum vienas...
Jauti, ir be kaltės išves
Ruduo per kruvinas ražienas.
Nebegalvok, tikrai užteks
Tavęs, tiek ir turėjo būti
Paplojus publika apverks
Herojaus pagrindinio žūtį.
Jei pergalė - kas tau iš to?
Neaišku, kas pasiekia viršų
Juokingai virpa kibire vanduo
Ir krenta vėl lašai nuo pirštų
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą