šeštadienis, gruodžio 30, 2006

Dar kartą apie kovas

Nematoma kova neatneša pergalės, bet palaiko kovinę tautos dvasią. O baigiant metus, gera pažiūrėti, kad tauta vieninga ir kovinga. Bent taip turėtų mąstyti partijų, Seimo ir kitokie vadai, taip pat ir prezidentas, kurie tiesiog varžosi, kas padarys karingesnį pranešimą, viešai nuritins nepavojingo ir kažin ar priešo galvą. Tiesa, neabejoju, kad galvų lėktų kur kas daugiau, jei ne tas kalėdinis laikotarpis – dalį jėgų reikia skirti labdarai, eikvoti energiją ne kovoms, o šypsenoms ir užuojautai.
Kaip ten bebūtų, metai baigiasi, tokia proga pagalvojau, kad geriau būtų, jog mes išmoktume kovoti ne “prieš”, o “už”. Atrodytų, ir skirtumas nėra didelis, tačiau jis esminis. Pavyzdžiui, savo mažame rajone mes galime kovoti “prieš tamsą” arba “už šviesą”. Kova, nusakoma priešdėliu “prieš”, visada sukelia neapykantą, juk kaip tu kovosi, jei mylėsi savo priešą? O kova “už” reikalauja iš mūsų neieškoti kaltų ir asmeniškai prisidėti. Kovojant tokioje kovoje supranti, kad priešo tu neapkaltinsi, o jei kovą pralaimėsi, tai pats būsi kaltas. Beje, neverta baksnoti pirštais į tariamai abejingus piliečius - į klausimą “Ar prisidėsite prie miesto puošimo?” dauguma balsavusiųjų internautų, kurie tikrai nepasižymi švelniu charakteriu, atsakė “Prisidėčiau, bet nežinau kaip”.
Mūsų bėda ir yra, kad norėtume, bet nežinome kaip. Norėtume geriau gyventi, geriau atrodyti, iš viso būti geresni, bet nežinome kaip tai padaryti. Galbūt sudėsime savo viltis į atsitiktinį “Teleloto” bilietą ar į magiškus horoskopų pažadus ar ateinančių metų kiniško horoskopo ženklą – kiaulės metus, tačiau būrimas tirščiais gyvenimo nepagerins.
Kai pagalvoji, nėra baisesnio “nematomo priešo”, kurį turi įveikti, kaip tu pats sau. Ir nors esame linkę manyti, kad lietuviai - patologiniai niurzgliai, vis dėlto reikia pastebėti, kad nematomą karą su savim tauta po truputį laimi - kasmet atliekamos apklausos, kaip gyventojai vertina praėjusius metus. Šiemet, pasak apklausų, 47 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jiems praėję 2006 metai buvo normalūs - nei per daug sėkmingi, nei nesėkmingi, 40 proc. optimistiškai vertina besibaigiančius metus - 2006-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi, o pesimistų yra tik 12 proc. Tiek šiuos metus įvertino kaip nesėkmingus.
Jei kitais metais bent pasiektume statistinį vidurkį ir niurzglių teliktų 12 procentų, manau, gyvenimas taptų visai pakenčiamas.

12 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Linkiu visiem, kad tie kiaules metai nebutu kiauliski :0) Man tai praeje nebuvo blogi, nieko per daug neskaudejo, niekas perdaug neskriaude, o geru dalyku buvo daug :0) Pagaliau svarbiausia, kad tu praejusiu ir ateinanciu metu butu kuo daugiau ir kad zmonems netruktu pagrindiniu dalyku. Prisiminiau liudnai grazu haiku:
I grazia vaza
pamerkime sias geles,
nes ryziu nera.
(Macuo Basio)
Nors dar parasysiu haiku to pacio autoriaus, bus kaip palinkejimai :0)

Visu menu pradzia-
Kaimu tolimuju
Ryziasodzio daina.
- - -
Nukrites ziedas
Grizo ant sakos
Tai drugelis...
- - -
Sniegas, i kuri
zvelgem abu,- ar siemet
jis vel iskrito?

Gal ne visai i tema, bet haiku grazu... O jei grazu, tai ko gi neparasyt? :0))) Tegul ateinantys metai visiems atnesa daug graziu dalyku, linkiu, kad visus kuo maziau grauztu piktumo kirminas, kad gausu butu silumos visuose namuose...

Linas rašė...

Aik tu sau į rytus mamka pasidavei.Na nieko, per metus ir iki vakarų daeisi:)

Anonimiškas rašė...

Tai kaip jauciates po svenciu? As tai kaip tikras tortu prikimstas parselis, net kelniu neuzsisegiau ryte :0) Gerai, kad didesniu turiu :0)

Anonimiškas rašė...

Turiu truputi laiko, tai kazkaip netycia atknisau tokia sena knygele J.Maciukeviciaus, megaujuosi dabar zodziais... Mintys ir eilerastuku nuotrupos, pasvarstymai, taip grazu... Kartais keli zodziai taip susildo, kad teisybe sakant net ausys uzkaista :0) Cia as pries pora dienu nuo keliu zodziu sugebejau israusti, nors paskutiniu metu buvau israudus pries kokia 10m., kai netycia skaitliuka su tarakonais nunesiau patikrint ( nezinojau, kad jie ten gyvena, ne mano buvo) Parasysiu jums apie zodzius Maciukeviciaus zodziais:

Visi tavo zodziai gyvena mano sirdyje. Jie turi savo namus, savo gatves. Jie iseina ir vel sugrizta, pasiilge savo namu ir gatviu. Vakarais, susede pries besileidziancia saule, jie dainuoja dainas apie jos patekejima. Ir man gera, kad tavo zodziai tokie geri ir grazus.

Ir dar radau daug graziu dalyku, bet negaliu visko be galo prirasyt, bet vistiek dar parasysiu viena eilerastuka is ten pat.

Kad butu tik takas,
kad butu tik kelias,
kad mes tik galetumem
eiti drauge...
Kad mums paciulbetu
ant medzio sakeles
mazas paukstelis...
Kad veidas lange
mus nulydetu,
kol dingsim uz vingio,
kazkam pasakytu:
- Pazvelki ir tu-
nuejo du zmones...
Tikriausiai laimingi,
jei i ta puse
nuejo kartu.

Kaip paprasta ir grazu, ane? Ir teisinga. Atrodo, kad tie zmones, kuriantys eiles, tarsi gelemis kalbetu... Kartais eilerastis karstas ir aistringas kaip roze( kartais net smigtelna i sirdi savo spygliukais :0), kartais kvepia, kaip pakalnuciu pievele, o va sitas, kur parasiau, kaip neuzmirstuoles...

Linas rašė...

Mamka, tau būtinas dienoraštis, kaip mat fanų klubas apie tave susiburtų, šitaip rašai. Be to rašytum ne į mano, į į savo, po kiek laiko atsiverti ir randi būseną,

Dėl eilių tu teisi, yra visokių, bet man labaiusiai patinka tos, kurias galiu apžioti, ty, ne per daug sudėtingos ir paprastos.Šitos kur parašei - puikios.

Anonimiškas rašė...

Su Naujais metais visus, kurie čia užsuka. O ypatingai tuos, kurie nebijo savo širdį atvert. Mamką, Liną, Neidealą ir Robertą. Te jūsų dienos būna gražios.

Linas rašė...

Oi ačiū, ačiū, už sveikinimus.

Anonimiškas rašė...

Aciu, Geda, tau irgi linkiu, kad gyvenime spetum isvaiksciot ir zeme ir dangu...
Na Linai, visu pirma as nemoku grazaus dienorascio pasidaryt, tokio, kokio noreciau, nemoku kompiuteriu taip gerai naudotis :0) Be to, as kaip tas katinas, kuris vaiksto vienas, kur noriu, ten ir nueinu i svecius, man taip patinka. Fanu man nereik, as va siandien turiu viska, ko man reik, VISKA! Isivaizduoji, kaip puiku... Gal ta busena truks diena, gal savaite ar menesi, gal uzsimanysiu ko nors beprotisko, bet va dabar turiu viska: savo seima, savo draugus, esu mylima ir mylinti, darbe ramu ir man smagu... Vo, blyn, net susirimavo :0)

Anonimiškas rašė...

Na va, neturiu ka veikt, viena namuose, tai ka nors papliurpsiu, nes nuverkiau posmeli :0) tai dabar geriau. Drauge uztiko verkiancia, kai paskambino ( ot pas ja suniska nuojauta, visada taip :0), klausia, kas atsitiko, o as ir sakau : verkiu, nes verkiasi, siaip sau, " baltom asarom", profilaktikai, kad sirdis nusiplautu... Ir galvoju, kaip gerai, kad ka bepasakyciau savo draugei, ji tai priima, kaip naturalu dalyka. Ir nieko jai nereik aiskint. Galvoju kazkaip apie zmones, kurie yra ir buvo mano gyvenime, galvoju apie tai, kaip trapu tas rysys tarp zmoniu, kai "yra" staiga pavirsta "buvo", apie tai, kad kartais tas, kas "buvo" is tiesu visa gyvenima lieka "yra". Neaisku ar supratai koki cia velnia norejau pasakyt, bet ir nesvarbu, papliurpiau ir tiek, galvoju, kad keistas dalykas tos moterys, ane? Juk man tikrai viskas labai gerai, o vat ima ir verkiasi, idomu, kodel? :0)

Linas rašė...

Nu Mamka, suprantu, bet man tas moteriškas pasaulis biški baisus, kažkoks nekontroliuojamas ir nenuspėjamas.Bet turiu pripažinti, kad ir pavydu - vyrai šiaip sau verkti nesugeba, o kai kurie iš viso nesugeba.
O dėl ryšio, taip, jis trapus, bet jei jis yra, tai pats stipriausias dalykas pasaulyje. Paradoksas.

Anonimiškas rašė...

Norit prajuokinsiu? Erzinaus is neidealo ir Lino, tai gavau siandien dovanu... Spekit ka. Ogi siltas slepetes :0) Mes su drauge nusprendem, kad imsim ir atsvesim siandien mano gimtadieni. Jis dar negreit, bet mes uzsimanem, kad butu siandien, nes ji atostogauja, o mano vyras isvaziaves, as turiu daug laiko :0) Tai ka tik gryzau. Bet snapso :0) negerem, nenorejom. Uztat apvaiksciojom parduotuviu, apziurejom knygu begale, prisivalgem cepelinu ir pyragu, o paskui dar isknisom jos spinta, ka ji ten gero turi prisipirkus, ko nemaciau. Jauciuos prisizvengus, prisivalgius ir visokia smagiai soti geru emociju. O tos tapkutes mielos, siltos... Bet as dar nepasenau, dar tik kita savaite pasensiu. Kartais taip smagu va sitaip visai kvailai beprasmiskai praleist laika- atsiribot nuo bet kokiu rupesciu, tiesiog eiti ten, kur ta minute pasauna i galva, juoktis is kvailiausiu dalyku ir nuziurineti be jokios nuoskaudos drabuzius, kuriu mes niekada negaletume isigyti :0)

Linas rašė...

Mamka, pasveikinsiu kitą savaitę,dovanas jau gavai, tai parašysiu tau kokį įmantrų :)