"Mano tauta klausia medžio gabalo ir laukia atsakymo iš lazdos. Paleistuvystės dvasia juos suklaidino ir paleistuvaudami jie paliko Dievą".
Ozėjo 4;12
Šie Dievo žodžiai išties kraupūs. Tai negailestinga diagnozė, kuri gali būti taikoma ir šiuo metu. Vietoj Dievo, jie lenkiasi ir klausia medžio gabalo, ty, iš to, ką pasigamino iš medžio, laukia atsakymo iš lazdos. Žmonių absurdiškumas matomas aiškiai, kai skaitai, tačiau kažkur aiškumas prapuola, kai žiūri į gyvenimą.
Pacituok šiandien Lietuvoj šias eilutes, tuoj katalikai ims šaukti, kad statulos ne medis, o paveikslai - ne popierius ir dažai, kad kryžius - ne lazda ir t.t.
Na, jei jau taip, tai ko Vilniuj lenkai prie paveikslo mirt buvo pasiryžę, kam Kryžių kalnas, kam Aušros vartai ir t.t.?
Ar neužtenka žmonėms proto suprasti, kad medis yra medis, auksas yra auksas?
Manau užtenka, tačiau ši Ozejo vieta kalba ir apie dvasinę stabmeldystės priežastį - žmonės kalti tik iš vienos pusės - "paleistuvystės dvasia juos suklaidino".
Yra konkreti dvasinė jėga, kuri verčia tikėti, kad dvi lazdos yra Dievo atsakymas, o kokia nors vieta gali pakeisti Dievo veikimą žmogaus gyvenime. Ir žmogus gali pasiduoti tai dvasiai arba ne.
Krikščionis negali tikėti ir kartu laužyti tai, kas pasakyta Biblijoje - kitaip jis nėra krikščionis, todėl, manau, šiuo atveju negali būti politiškai ekumeniškai korektiškas, reikia sakyti tiesą - Dievas yra tiesa, stabmeldystė - klaida.
Bet iš esmės ši Ozėjo vieta kalba ne tik apie aiškią stabmeldystę, bet ir apie žmogaus polinkį ieškoti pašalėje, susikurti sistemą, būti nepriklausomam nuo Dievo.
O tai gresia kiekvienam žmogui, nepaisant ar jis jau atsirkatė regimais stabais, ar ne.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
3 komentarai:
Nu cia perdėta, statulos ir kryžiai ner stabai. O jie tik padeda žmonėms priartėti prie Dievo, geriau jį įsivaizduoti.
kalbant apie komentarą, tai tipiškas pavyzdys, kai ignoruojama tai, kas Biblijoje parašyta. :(
"Bet iš esmės ši Ozėjo vieta kalba ne tik apie aiškią stabmeldystę, bet ir apie žmogaus polinkį ieškoti pašalėje, susikurti sistemą, būti nepriklausomam nuo Dievo."
Čia tu gerai pasakei. Nežinau, ar iš tiesų norėjai tai pasakyti, bet ir aš aplink matau religingų žmonių norą susikurti savo saugią organizaciją, kurioje būtų galima išsiversti savo jėgomis (dažniausiai - ritualais) ir visiems bedrai, "legaliai" cenzūruoti Šventąjį Raštą. Beje, tai būdinga ne tik katalikams. Jokiu būdu!
Labai panašų straipsnį "Stabas yra ne stabas?" esu parašęs ir aš. Jeigu kam įdomu, galite paskaityti: http://www.blogas.lt/Petras/43157/
Rašyti komentarą