"Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų"(Jono 3,1-2)
Visada sakiau, kad niekur nerasi tiek psichologinių charakteristikų ir žinių, kiek yra sudėta į Bibliją.
Pažiūrėkim, kad ir į šitą paprastą tekstą.
Nikodemas buvo fariziejus (skrupulingai besilaikantis Įstatymo)
Nikodemas buvo didžiūnas (užėmė svarbią vietą visuomenėje)
Nikodemas pas Jėzų atėjo nakčia.
Apie Nikodemą viskas pasakyta. Jis buvo ir religingas ir svarbus, taigi dieną jis pas Jėzų ateiti negalėjo(jo nesuprastų kiti ir susvyruotų jo vertinga reputacija).
Kiek kalbu su žmonėmis, dažniausiai susiduriu su nikodemais - dauguma bijo prarasti savo padėtį ir savo vertingumą, todėl mieliau renkasi laikytis įstatymo ir vaikščioti į bažnyčią negu eiti pas Jėzų. Kai kurie save taip ir vadina:"As kaip Nikodemas..." apibūdindami save ir savo požiūrį į tikėjimą, t.y. netikėjimą. Bet, žinote ką, kažkaip dauguma pamiršta, kad Nikodemas vis dėtlo nuėjo pas Jėzų.
Taip pat galvodamas apie šią vietą suprantu, kad kiekviename iš mūsų sėdi ne po vieną, o net kelis nikodemus, ir visi fariziejai, ir visi stambūs didžiūnai. Bet skaitydamas šias Evangelijos eilutes jaučiuosi paguostas - juk Nikodemas nuėjo, vilties yra ir dėl manęs paties.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
10 komentarų:
taip yra tokia kategorija zmoniu, kurie sako - tikiu bet tyliai tyliai
anonime, o tai blogai? Jei tikesi labai garsiai, pirsi Dieva visiems, kuriems jo reik ar visai nereik, tai
nuo to tikejimas bus tikresnis?
Bet jei netikesi garsiai, galbut apribosi galimybe kitam zmogui pazinti, koks gali buti jo gyvenimas su Jezumi. Tiketi garsiai nebutinai reiskia, kad tu eini gatvemis ir reki, arba evangelizuoji kiekviena sutiktaji. As tiesiog kalbu apie savo gyvenima ir tikejima, niekam nieko nepirsdama.
Kita vertus, Dievo reikia visiems, tik ne visi tai supranta... Ir netgi girdedami apie Ji (ko tikrai reikia, mano kuklia nuomone), jie Ji atmeta, nes is tikruju komfortisko gyvenimo, kuri turi, su keliais rupesteliais, kuriuos vienaip ar kitaip manaisi galintis kontroliuoti, ne taip lengva atsisakyti... O ko vertas tylus tikejimas? Lygiai tiek pat, kiek uzkastas talentas...
Nu, mano kitokia nuomone :0) Kartais galvoju, gal jusu supratimu as visai net nesiskaitau tikincia :0) Bet jei kalbant apie afisavima tikejimo, tai juk Petras, net atsizadejes Dievo, nebuvo taip jau pasmerktas, ar ne? Jis mylejo Jezu ir jam buvo atleista?
Pav. as manau, kad esu tikinti ir gana stipriai :0), jei kam nors tai idomu, tai as gi nesislepiu, pasakau, jei kam idomi mano nuomone, pasidalinu ir tiek, nors is tikro turbut truputi kitaip suvokiu Dieva negu jus, t.y. ir tu, Kristina :0)
O del uzkasto talento, tai juk pav. dailininkas gali isreiksti save per savo paveikslus ir net jei jis niekam ju nerodys, jis bus patenkines savo poreikius, juk ne visiems reik kazkieno pripazinimo :0) Ir nuo to, rodys jis tuos paveikslus ar ne, nepriklausys jo tobulumas? O jis turi but vertas kieno akyse? Savo? Zmoniu? Dievo?
Zinai, dabar klausau nuostabia daina pagal Cvetajevos (ji nusizude sibire) zodzius. Jos eilerasciai nuostabus dabar, o buvo parasyti pirma laiko, per anksti, jei ji butu juos pasilaikius sau, gal jos likimas nebutu buves toks tragiskas, gal juos butu atrades po daug metu jos sunus ir visi butu buve laimingi :0)Nu, gal cia tik mano kukli nuomone, bet turiu pasakyt, kad mane kartais siutina kad ir tavo, Kristina, arba kitu, nuolatinis visur Jo kisimas. Man is sono kartais atrodo, kad jus ne i toleta be jo palaiminimo nenueitumet :0) Nu, neisizeiskit :0) Tiesiog mano truputi kitokia nuomone :0)
Mamka, tu labai savarankiskas zmogus ir be Dievo gali pragyventi, o dauguma krikscioniu yra tokie durni, kad kaires nuo desines neskiria, todel mums ir reikalingas vadovavimas.
Pasauleziura, paziuros ir tikejimas dar nera tas pats. Tavo paziuros, patikek, bus bejeges, kai ateis sunki diena, jei tai bus tikejimas, iseisi.
Linai, o kas yra sunki diena? Manai, ju neturejau? Visi turi :0) Taip, tada labai reik tikejimo. Visada jo reik, as ir tikiu :0) Tik nenoriu, kad Dievas uz mane gyventu :0) Jei jau Jis myli mus kaip tevas ir t.t. ir pan., jis nori mums gero ir padeda :0) Dabar isivaizduok, kad tu uzaugini vaikus, iki tam tikro laiko juos mokai gyvenimo, net surasai viska (kaip biblija), o jie visa gyvenima eina pas tave kasdien, kad tu viska uz juos nusprestum ir padarytum. Pav."surask man darba", "isspresk mano visas problemas", "surask man antra puse" ir bla bla bla taip toliau :0) Ar tu noretum tokiu nesavarankisku vaiku? Tai kam Dievas dave ta prota zmogui, jei jis visai nenori juo naudotis? Taigi Dievas mums atidave viska, ka turejo, gal reiketu jam tiesiog padekoti, kad dave mums gyvenima, kuri galime labai ivairiai nugyventi :0)
O apskritai tai Dievas turejo labai gera jumoro jausma, jei is vis sukure tokius padarelius, kaip zmones :0)
Manau, kad vel galiu buti taves nesuprasta, bet jei jau dalijames savo nuomonem, tai dalijames:) Jei ka, musu teisejas bus tas pats, tegu jis sprendzia kuri musu teisesne. Visko gali buti, kad abi eam teisios;) As taip spalvu nesutirstinu:))Ties tuliko mintim reiks dar pamastyti:))
Kas del Petro, tai tiesa, jis mylejo, jis gailejosi, jis suvoke savo bejegiskuma pries Dievo isminti (cia mano interpretacija) ir prase atleidimo. A po to, jis ejo ir skelbe. Nes Kristus pasake: "Eikite". Kas jam beliko daryti:) Kita vertus, jis buvo Viespaties statytinis, jei taip galima issireiksti. Gal ir galejo jis issisukti nuo to, kas jam buvo skirta, bet kai prisimenu Jonos atveji, tai, pradedu galvoti, kad nelabai iseina... Yra tam tikri darbai, kuriuos skirta nudirbti tik tau. Gal tai tera zodis, pasakytas kitam zmogui, gal tik sypsena - cia jau ne man spresti.
Viespats sukure zmogu gyventi, dziaugtis bendryste su Juo ir benrdadarbiauti... Ir tai, kad as kasdien su Juo bendrauju ir jauciu poreiki tam, man nesako, kad as jauciuosi tarsi mazas bejegis vaikas. Jis yra tas, kuriuo as pasitikiu, kuris, zinau, mane saugo, o as darau tai, as man priklauso. Faktas, kad Dievas mums dave prota, kiekvienam skirtingus sugebejimus, kad jais naudodamiesi atliktumem tam tikrus darbus. Mes sprendziame, mes renkames, bet kai zmogus pradeda galvoti, kad visa tai yra jo pastangu deka ir koks yra fainas, kietas ir pan., vat cia ir atsiranda problemos bendravime su Dievu.
Viespats is tikruju laukia, kad mes kreiptumemes i Ji pagalbos ar patarimo, kai yra sunkios dienos, kad pasitiketumem Juo, jog Jis viska isveda i gera, ir tai mus aukleja. Bet Jis taip pat laukia ir padekos. Kai jos nera, is tikruju kaip su mazu inoringu vaiku, kuris nori tik imti, bet neduoti nieko grazos. Padeka nera tik tada, kai as gaunu tai, ko noriu, bet ir siaip kasdieninis dziaugsmas del to, kad Jis yra mano gyvenime, kad lyja, kad sninga, kad ... kad gimiau cia, siam metui, toje seimoje ir pan. Be abejo, mes turime Jo zodi, bet Raste skaitome Kristaus zodzius apie nuolatine malda. Pasaulio zmones nesupranta tokio gyvenimo stiliaus - maldoje, tyloje. Mano mamai atrodo, kad as per daug nerupestingai gyvenu... nors as pati jauciuosi susirupinusi daugybe dalyku... Tai vat, dar vienas priedas prie tikejimo garsiai - tai ir tavo gyvenimo stilius, tavo prioritetai, pasirinkimai, ejimas pries srove, kai reikia... Prirasiau cia as...
Tiek mamka, tiek Kristina jus abi teisios, visko yra ir viskas yra butent taip.
Suprantu Mmkos rupesti netrukdyti "pgyvenusio" Dievo, taciau tai daugiau rodo pasamoninga supratima, kad vis tiek Dievas neatsakys tokio sveiko proto ir patyrusiai damai;) Gal tave nieks nemoke bendraut arba tu nori bendraut tik taip kaip tu nori? Bet norint bendraut reikia nusimesti savo supratimus ir isivaizdavimus.
Juk kai pas tave ateina drauge, tu zinai kas jai yra siandien tik tada, kai ji perzengia slenksti, o ne tada kai tariasi del susitikimo.
suprantu ir Kristinos poziuri, manau ji pasake dar viena svarbu dalyka.
Isties, tikejimas nera isitikinimas, o bendravimas su asmeniu. O be bendravimo neimanoma surasti, kas tau yra skirta, tai vadinama Dievo valia kiekvienam atskiram zmogui.
Jei Abraomas butu nebendraves, o vaiksciojes savo jegom, bet tikedamas - apie ji Biblijoj neskaitytume, o apie ji rasoma todel, kad jis bendravo ir jis vaiksciojo kaip jam sake.
Tai pavyzdys mums.
Kristina, siaip tai daug kur tau pritariu :0)
Linai, as neisivaizduoju "pagyvenusio" Dievo :0) Nezinau, kokia jus cia mane isivaizduojat po galais, bet siaip tai gyvenime mane daugiau trenkta vadina, negu "sveiko proto" :0) O i dama tai jau tikrai esu nepanasi :0) Gal busiu dama dar po kokiu desimties metu :0)
Ai, mamka, nepriimk visko uz gryna piniga, as gi juokauju. Visai tu netrenkta, gal kiek kategoriska ten, kur su tavo patirtim susiliecia, bet ne daugiau. O isivaizduoju tave kaip zmogu;)
Rašyti komentarą