Ar kada galvojote apie velnią, šėtoną, pirtąją dvasią? Ne? Be reikalo, reiktų kartais pagalvoti. Beje, kiek pastebėjau, velniu žmonės tiki žymiai noriau, negu Dievu.
Biblija moko:"Visas pasaulis yra piktojo pavergtas". Visas, vadinasi, visas, todėl kvaila net kelti klausimus, kodėl nėra teisingumo, kodėl nevertinamas žmogus, kodėl ligos, kodėl neteisingos ir nelogiškos mirtys, kodėl karai. Tai piktojo darbas, piktojo valdžia virš šios žemės. Veltui žmonės bando iš jos išsivaduoti patys, kurdami sveikatos apsaugos, aprūpinimo ir kitas sistemas, galų gale ir šios sistemos įklimsta visiškoje biurokratijoje ir žmogus ima nieko nereikšti. Tai piktojo darbai...
Baisiausia vis dėlto yra tai, kad daugelis naiviai galvoja, kad "jie patys yra savo laimes kalviai", ir net nejaučia, kad jie net neturi pasirinkimo - yra pavergti ir surišti. Daugelis gyvena visiškoje nelaisvėje, bet galvoja, kad yra laisvi.
Tik Dievas ištiesų gali išlaisvinti ir atstatyti žmogų. Jėzus pasakė:"Aš esu vartai. Kas per mane įeis, ganyklą sau ras". Jis kalbėjo žydams, kurie puikiai žinojo, kas yra dykuma, ir koks nuostabus dalykas yra žaliuojanti žolė, gyvybė, vanduo.
Jėzus sako ir šiandien - eik iš dykumos. Piktasis įtikinėja, kad dykuma ir yra tikras gyvenimas ir kiekvieno žmogaus dalia.
Kažkada labai rimtai svarsčiau, kas yra tikra - pasirinkau išeiti iš dykumos. Nepatikėsite, kad kai išėjau, pasilikę dykumoje, ištroškę, nepamaitinti ir žaizdoti ir išsekę, mane ėmė įtikinėti, kad tai aš išėjau į dykumą, o ne jie dykumoj gyvena...
Kieno tai darbas?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
16 komentarų:
kai isejus viskas tik itikinejimo lygmenyje, tai dar nieko.. blogiau, kai del to pacio dalyko atsiranda zeminimas ar net pajuoka
Gera paskutine pastraipa:) Bandymai itempti atgal nerealiai stiprus. Zmones taip daznai skundziasi, kad jiems vis kas nors ne taip, tai tas blogas, tai anas, bet kai pasiulai jiems iseiti, jie tau sako: "Neee, nesamone, pasakos kazkokios". Svarbiausia, kad jie ginasi nuo tos iseities visomis keturiomis, ir tada ju dykuma jiems tampa labiausiai zydinciu sodu su nuostabiai ciurlenanciu saltineliu.. Jooo, piktasis moka pusti migla i akis:)
Linai, prabilai man kazko panasiai kaip bolsevikai "kas ne su mumis, tas pries mus" :0) Tai jau as pasisakysiu, kaip ta eiline velnio apsestoji (jeigu galima sitoj sventuju konferencijoj) :0) Nes jei jau visas pasaulis velnio pavergtas, tai ir as tokia eiline :0) Sakai zmones klysta, jei mano, kad gali ka nors pakeisti, kad yra savo laimes kalviai? As manau, kad Dievas stipresnis uz velnia, taigi jis galetu viska pakeisti, bet jis dave zmogui savo prisakymus ir butent leido pasirinkti, kaip gyventi, sekti juo, ar velniu, ar netiketi niekuo, tai argi tai ne pasirinkimo teise? Jei tu neisileisi blogu minciu, tu nedarysi blogu darbu ir joks velnias tau nepakenks:0) Nu daugiau parasysiu paskui, begu su reikaliukais :0)
tai va, gal lengviausia permest kalte kazkam-velniui ar tam, kad dievas mus sutvere silpnus, bet gal zmogui reiketu prisiimt atsakomybe uz savo veiksmus ir pasekmes ir viskas butu ok. Ir dar tavo pasakyme taip atrodo, kad va tu tai dabar radai tikraji kelia, o va visi kiti mes vargsai aklieji dykuma priimantys uz roju, be dievo sirdyje.Zinai, dabar tu pats man priminei jehovos liudytojus, kurie visa sirdim tiki, kad jie tikri biblijos tyrinetojai ir kad jie teisingiausiai ja aiskina. Ar tu garantuotas, kad tikrai radai tikraji kelia, kad ta pati sv.rasta supranti visiskai teisingai?
Dar - jei tu manai , t.y. tiki, kad visas pasaulis piktojo pavergtas, tai koks tada tikslas Dievui buvo kurti pasauli ir atiduoti ji velniui? Ar tada iseina, kad velnias stipresnis? juk tada velnias gunde jezu, kad tarnautu jam ir visas pasaulis bus po jo kojom ar pan. tingiu ieskot citatos.Kaip velnias galejo gundyt Dieva?
nu gerai, kol kas daugiau nevarysiu, pasitaupysiu kitam kartui. Zinai, gal tu ir isejai is tos dykumos, bet toj kitoj tavo zemej turetu buti mazai zmoniu, duok tau Dieve, kad nebutum vienisas :0) Nors zinau ka atsakytum: "as nesu vienisas, nes turiu Dieva sirdyje" :0)
Tikrai, mamka, kaip tas velnias galejo gundyti Dieva? Geras klausimas. Kaip jam apskritai tai sove i galva? Ir apskritai, kaip Dievas galejo tai leisti?
Tokiu atveju, is tikruju kyla klausimas, kam Dievui is viso reikejo kurti toki pasauli? Juk mes kalbam ir apie tai, kad Viespats viska zino nuo pradziu. Tai kaip Jis zinodamas, kad zmogus nusides, kad atsiras toks velnias, kuris ji sugundys ir sugriaus ta grazuji pasauli, kuri Dievas sukure, visgi paliko visa tai? Kodel Dievas apskritai paliko zmogu gyva (bent jau kuriam laikui) po to, kai jis nusidejo? Zmogus pasirode silpnavalis, taigi galejo ji tiesiog nukneckint ir butu baigtas kriukis ir nei manes, nei taves, nei Lino siam pasauli nebutu buve ir nebutu situ visu problemu. Kam Dievui viso sito reikia? Kaip tau atrodo?
Beje, nejauciu Lino rasliavoj, kad jis labai jau kaltintu ta piktaji. Man jis tiesiog konstatuoja fakta, kad taip yra. Kartais mes nepastebim piktojo darbu, nes kai kas tiesiog yra tape norma, ir mums labai sunku net pagalvoti, kad kazkas ne taip. Vienas svarbiausiu, mano kuklia nuomone, dalyku yra atpazinti piktojo veikima ir jam pasipriesinti. Kristaus gundymas is tikruju buvo profesionalus. Kartais man atrodo, kad mes pamirstam, kad Kristus buvo ir zmogus... Kaip tau atrodo, del ko Kristus atmete gundyma? Juk tikrai, jei butu panorejes, visa butu issipilde... (joo, prirasiau truputeli:))
Jo, merginos, geri klausimai, gilus.
Nu mamkai galiu paskyt, kad tu issifravai biski netaip - nesikeliu virs kitu ir nekaltinu kitu kad vienaip ar kitaip gyvena. Tai ju asmeninis reikalas. Bet turiu teise pasakyti, kad yra riba, aiski riba. Jei netiki, pabandyk - gali pasirinkti ka nori (net musulmone tapti, narkome), viska toleruos ir tik paburbes, bet pabandyk pazistamiem paskyti, kad esi ne siaip religinga, o gyveni su gyvu Jezumi. Pamatysi, kokia audra, pasaipos ir itikinėjimu pakils. Ir tai faktas -kiekvienas, kas seka Jezumi su tuo susiduria.
Aisku, neitikineju, tavo gyvenimas - tavo reikalas ir taskas.
Jezus nieko negasdino, bet ir netylejo -realiai pasakydavo, kaip yra. Netikėti tuo neturiu jokio pagrindo, tad ir perduodu, ka jis sake.
Linai, va butent tai apie ka dabar rasei ir turejau galvoje: "gyveni su Dievu Sirdyje" ar "gyveni su gyvu Jezumi".As tikinti, bet man liezuvis neapsiverstu taip pasakyt niekada apie save.Bet cia ne apie mane :0) Nenoriu taves izeisti, bet kai tu taip pasakai, butent ir nubrezi riba tarp saves ir zmoniu. As suprantu, kad tu nesikeli ir esi geras protingas zmogus (bet as vistiek dar paerzinsiu tave ), bet taip jau gaunasi, kad jeigu tu turi sakykim Dieva sirdyje, tai tarsi viskas, ka darai yra nuo Dievo, o jei as neturiu Dievo sirdyje, tai viskas ka as darau, yra bala zino nuo ko (nesakysiu nuo velnio), taigi savaime gaunasi, kad viskas ka tu darai yra gerai, o ka as darau yra blogai, nors as ir nesielgiu blogai.Tai yra absurdiska:0) Ir butent tai erzina zmones, nes tu vien tokiu pasakymu (suprantu, kad ne is blogos valios) pastatai save tarsi auksciau kitu, nes pav. as nesijauciu tokia tobula, kad galeciau pasakyti" gyvenu su Jezumi" , todel tepasakau " tikiu i Dieva"
Kai tave uzknis tai, ka rasau, tu pasakyk tiesiai, as neberasysiu :0)
Norejau neberasyti, bet visdelto dar parasysiu :0)
Buvau sau pasizadejus, kad apskritai bent kiek giliau apie tikejima su niekuo nekalbesiu, bet kartais turbut reik :0)Tai va, noriu papasakot apie tikejima, kuris zudo.Supranti, Linai, tave ar Roberta tikejimas isgelbejo(bent jau taip sakot), bet supratimas apie tikejima yra labai skirtingas. Tu paciu tiesu suvokimas, interpretavimas, priemimas ir isvadu darymas yra skirtingi. Turbut tai priklauso nuo daug ko - lyties, intelekto, zmogaus jausmingumo ir pagaliau nuo amziaus. Tai, kas tinka tau, subrendusiam ir gyvenimo maciusiam vyrui, netinka pav. jaunai, dar vyro nemylejusiai merginai. Tik, aisku, ne apie save pasakoju. Tai va, ta mergina buvo vos sulaukus 18-os, tyra ir naivi.Ji ieskojo gyvenimo esmes ir prasmes ir rado ja tikejime. Ji nuejo i viena bendruomene (kuria mes vadinam sekta), kuri labai protingai viska aiskino apie Dieva. Ir ta mergina patikejo. Ji patikejo tuo, kad Dievas gyvena su ja, kad jis kartu ir pamilo Dieva visa sirdimi. Ji ir taip buvo be galo gera ir tyra, bet jai vis atrode, kad reik but geresnei, kad savo elgesiu neizeistu Dievo, kuris ja myli ir yra kartu. Kuo ji stenges but geresne, tuo maziau ja suprato zmones, tuo daugiau blogio ji mate aplink. Galbut dar atmeni, kas yra jaunatviskas maksimalizmas, kai viska matai baltai ir juodai. Tai va, ji nebeistvere to, kad nieko negali pakeisti gyvenime ir nusizude. T.y. zudesi, tik ja isgelbejo, paskui ji 2k. gydesi psichiatrineje ligonineje, dabar studijuoja teologija. Duok Dieve, kad ji tiesiog isgyventu siame pasaulyje.
Todel as neleidziu, kad Dievas gyventu mano sirdyje, todel neleidziu sau myleti Dievo visa sirdimi, nes man gali atsitikti panasiai.As noriu tiesiog gyventi ir dziaugtis gyvenimu.Zinai, pav. as labai myliu savo tevus, bet nenoriu, kad jie kiekviena minute butu salia.Nes salia ju visada stengiuos but geresne, nes noriu, kad jie dziaugtusi manim ir nepergyventu del mano rupesciu ar blogu iprociu. Tai va, bet jei jie butu su manim visur ir visada, mane tai vargintu. Taip yra ir su Dievu. As normaliai priimu Dievo mokyma, bet kol negaliu but ideali, nepriimsiu Dievo i savo sirdi. As pabendrauju su Dievu, kai man ateina laikas. Kartais pasidziaugiu kartu, kartais paliudziu, kartais paprasau pagalbos ar patarimo. Stengiuos gyventi taip, kaip moke Jezus, bet buti kartu kas minute nesu pasirengus, nes as neistverciau savo netobulumo.
Is tikro, tai atsiprasau uz laiko sutrukdyma, jei tiek skaitet :0)
Jo, mamka, tu labai giliai ir atvirai parasei.
Zinai, tikejime Dievu negali nusistatyti savo taisykliu. Yra Jo taisykles patinka mums tai ar ne;)Dievas atidave mirciai savo sunu, jo gyvenima - taigi mazesniu auku Jis tiesiog nepriima - kitaip niekaip netapsi Jo sunumi ar dukra, nesvarbu, ka sako organizacijos ir kaip jos beramina.
As pats 4 metus galvojau apie tai ir priesinausi, kiek jegos leido, galiausiai vienas nakti kambaryje atidaviau gyvenima Jezui.
Nebuvo jokiu bendruomeniu, jokiu kontaktu su tikinciais zmonemis - ju tiesiog aplink nebuvo - turejau tik Biblija.
Suprantu ta baime del tos merginos pavyzdzio. as pazistu pora zmoniu, kurie isprotejo grize is JAV ir Vokietijos. Maciau, kaip pasimaiso protas kareiviams ir studentams(kurie persimoko) ir t.t. Zmogus isties yra labai trapus. Dievas nera tas, kuris gali taip padaryt, nes Jis yra meile. Jei zaloja kas, tai zaloja setonas.
Taip pat daug priklauso ir nuo paties zmogaus - jei zmogus ir tikedamas vykdo savo valia, o ne Dievo, rezultatas gali buti liudnas. Zinoma gali buti taip, kad zmogus PATS susikuria sau supratima ir taisykles kaip veiks Dievas.
Viena kataliku baznycios choro vadove irgi baige tuo, kad per savo susikurta dvasinguma eme girdeti balsus, atsivere jai cakros, kosmine energija eme plusti ir t.t. Taigi, kaip senas diedas karaiedas galiu pasakyt - Dievas nekaltas, ar kokia nors bendruomene del kazkokio zmogaus. Nu nezinau tokios bendruomenes, kuri sugebetu is proto isvest;) Zinoma, kad kaltas piktasis.
Ir del paskutinio - Dievas ir taip tave mato visada - tik iliuzija, kad tu gali bendrauti tada, kada nori(tarsi pasislepi). Gyvenima su Dievu biski ne taip isivaizduoji (Jis apsigyvena ne tavo galvoj ir nekontroliuoja taves, o sirdi).
Tikedamas tu turi tokia pat pasirinkimo laisve, tokias pat galimybes, bes kartu igyji antgamtiska numatyma ir esi galva auksciau uz kitus (girtis nebutina;) kai kuriuose dalykuose. Ir dar - visai netampi vergu - Dievas labai gerbia kiekviena zmogu.
Mamka, dar pasakysiu, kad zmones Dieva priima tada, kai isitikina, kad jie patys yra sugede, nera jokios vilties save pataisyti. Tu dar galvoji apie save kaip apie valinga zmogu, siek tiek purvina, bet dar galinti nusivalyt savarankiskai ir daryti gera (cia as senas diedas konstatuoju;)).
Tai zinok, Dievas ne vieno nevercia, tavo gyvenimas yra tavo gyvenimas - tikrai i ji neturi teises niekas.
Nu dabar man pasiseks, jei mano toki ilga paskaitysi;)
Linai, del tos mergaites as nekaltinu nei Dievo, nei bendruomenes, tenorejau pasakyt, kad manau, kad ne visi yra pasiruose tiketi is visos sirdies, manau tam reikia atitinkamai subresti.Niekada nesmerkiu paaugliu, kurie aiskina visiems, kad netiki, bet visada pasakau: "Turbut tiesiog tau dar neatejo laikas patiketi"
Nu, apie Dieva sirdyje puikiausia suprantu(ta prasme ka tu norejai pasakyt)Kodel sakai, kad jei manau, kad Dievas viska mato-tai iliuzija.Jei Dievas- dvasia,jis visur gali but?Ne tik tavo sirdyje? :0)
Apie save negalvoju, kaip apie valinga, :0), manau as silpna, bet kiti mano, kad esu stipri, nes manes nepazista, netgi mano draugai. :0)
Nu tiek to, daugiau nekalbesiu :0)
Nu, Mamka, man idomu su tavim kalbetis, mastai netipiskai. Tas tiesa, dazniausia net draugai musu nepazista is tikro.
Taip tu teisi, kad tikejimui irgi reikia pribresti, bet dabar pasakysiu, kai ka, kas nustebins tave - Biblija sako, kad tikejimas yra Dievo dovana. Zmonus negali patiketi savo noru, jis arba gauna sita dovana arba ne.
Matai, kokia tema diskusijai;)
Pataise mano kompa, galim pasneket :0) Tikrai nesuprantama, kodel Dievas myledamas visus zmones, net blogiausius, turetu vieniems duoti tikejima, o kitiems-ne.Jis visiems dave vienodas galimybes,visiems paliko savo mokyma, kas nori ji priima, kas nori-ne.Kas liecia tikra, rimta tikejima Dievu, tai manau, kai ateina laikas, tu tiesiog pats kreipiesi i Dieva, nes buni ispraustas i kampa savo problemu ir nebelieka i ka kreiptis :0)Tai va tada ir patiki ko gero, tiesiog del to, kad isgyventum :0)Zinai, jei as galeciau, netikeciau, tikrai, bet gaila negaliu. Jei zinociau, kad Dievas ispildys mano prasyma, paprasyciau, kad jis man neduotu jokio pomirtinio gyvenimo, nenoreciau jokios amzinybes, man ir sito gyvenimo per akis :0)
Mamka, tu ir duodi, is peties, taip sakant;)
Ne, jei tikejimas butu tik musu pasirinkimas, tai tebutu tik musu tikejimas;)
Bet yra skirtumas - tiketi ir pazinti Dieva. Sakoma, kad ir velniai TIKI ir dreba, bet ju tas tikejimas negelbsti.
Manau, tau reiktu daugiau pazinti ta, patirti Jo meile, tada pakeistum nuomone apie amzinybe. Jei ka nors myli labai, juk nori buti kartu?
Suprantu, zmones sako, kad jau cia pragaras, ka beklabet apie mirti, mirtis daugeliui issivadavimas tariamas, bet deja, su mirtim niekas nesibaigs. Dievo karalyste prasideda jau cia, kelias i pragara -taip pat.
O tavo problemas Dievas pajegus ispresti, kad ir kokios jos butu.
As buvau dugne, bet ne tada emiau galvot apie Dieva, galvojau apie Ji visada,nes Jis jau buvo mane pasaukes, bet tik dugne nusprendziau atiduot savo gyvenima.
Tie, kurie pasaukti, islieka, tie, kurie ateina savo noru, greit iskrenta ir grizta i savo normalu gyvenima.O jei tave kazkada pasauke, tu nuo to nepabegsi ir visada galvosi apie tai, net nebandyk to nuskandinti viduj - vis tiek isplauks. Ir pareikalaus piktas Dievas tada is taves ne misiose sedeti, o Jam tarnauti, o i tave visi pirstais badys;) Matai, kokia baisi dalia taves laukia;)
bet ji daug geresne, negu gali isivaizduoti - turi taika viduje ir ramybe...
As nemanau, kad cia pragaras :0)Gyvenimas ir tiek.Tik pavargau, kad negaliu, nesu pajegi padaryti visko, ko noreciau, nes as visada galvoju"jei ne as, tai kas?"Pavargau but gera, juokinga, bet dabar kai pagalvoju, budama bjauresne, buciau daug laimingesne :0)O del DIevo, tai jis tikrai man ir padejo visais kritiniais gyvenimo momentais, taip akivaizdziai, kad beveik negalejau tuo abejoti.As niekada nebuvau dugne ar pan.,tiesiog atsitinka daug kitokiu dalyku, kai nebesusitvarkai.Is tikruju retai prasau Dievo pagalbos, kaip ir bet ko kito-as isdidi :0)O del meiles Dievui-as dar nesu pasirengusi jo myleti visa sirdimi, arba mes su tavim tai skirtingai suprantam :0)
Nu, mamka, tu ir esi krikscione, tik gal nedeklaruoji to viesai. Siaip tai ir as gatvem rekdamas nevaikstai.
Zinai, kuo skiriasi tikintis nuo kitu?
Lab paprasta - pripazista Dievo valdzia savo gyvenimui. Netikintis gali sakyt, kad tiki, bet niekad nepasakys, kad jo gyvenimas priklauso nuo Jo.
O kad visur turi savo nuomone, tai jauciasi;) Tai ir gerai. beje,bo be nuomones zmones man nepatinka.
O del bjaurumo, tai gal ir butu gyven tau lengviau, tik kazin ar pati save bjaure ilgai pakestum. Todel negalvok, kad pralaimi, jei nesielgi kaip kiti. Drasos;)
Liudijimas: jau daugelį metų ieškojau tikros šventyklos, kad galėčiau padaryti šventyklą, nes buvau daug sukčiavimo internete.Kai vieną dieną susitikau su mano draugu, kuris nukreipė mane į rimtą šventyklą, kuri su juo susisiekė 10 metų, kad jo gyvenimas changé.Il padėk man susisiekti su šventykla. Per savaitę mano gyvenimas pasikeitė. Aš tapau tuo, kas norėjau būti daugelį metų. Jei duosiu šį liudijimą, tai žmonėms, tokiems kaip jūs, kuriems reikia pagalbos, nes ta pati šventykla gali priversti jus grąžinti savo buvusią žmoną ar jūsų buvusį vyrą. Ta pati šventykla gali padėti jums rasti šypseną, kurią norėjote dėka 5 milijonų JAV dolerių, kuriuos jie siūlo pirmiausia po pakto, kad galėtumėte plėtoti savo veiklą ir realizuoti savo svajones. Tuo metu aš kalbu su jumis man, kuris buvo apgailėtinas, Aš esu milijonierius, ir aš aukoju asociacijoms nuo Covid 19 atėjimo.Čia yra šventyklos kontaktas, kuris leis jums rasti šypseną, kurią norėjote daugelį metų : espiritualtemplo@gmail.com
Rašyti komentarą