Kartais būna parašyta

"Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje...ir tarė jiems:"Parašyta: Mano namai vadinsis..." Mato 21;12

Šią vietą dažnai naudoja norėdami įliustruoti Jėzaus charakterį, ryžtingumą ir tiesos siekimą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šitos jo savybės pasireiškė šventykloje tik todėl, kad turėjo vieną priežastį.
Jėzus išvartė stalus ir baigė komerciją šventykloje, ne todėl, kad ji savaime nešvari ir gėdinga ar kad jam nepatiko, o todėl, kad pasakė "Parašyta: Mano namai vadinsis...".
Mane stebina daugelio krikščioniškų organizacijų nesiskaitymas su tuo kas užrašyta Biblijoje. Na, girdi, parašyta, bet nu ir kas, mūsų tradicija sako kitaip, mūsų teologija sako kitaip, čia ne taip reikia suprasti, nu kodėl taip tiesiogiai ir t.t.
Todėl tiesiogiai, kad ir Jėzus tiesiogiai cituodavo tai, kas parašyta Senajame Testamente, todėl, kad Jėzus laikėsi to kaip įstatymo, o ne kaip laisvai pasirenkamo dalyko. Tai buvo jo, kaip žmogaus, tapusio pavyzdžiu kitiems žmonėms, stiprybė. Tik todėl Jėzus galėjo pasakyti:"Eik šalin, šėtone. Juk parašyta"... Ir šėtonas turėjo nuo jo pasitraukti.
Kas stebėjo kaip Jėzus kalba ir kaip elgiasi Evangelijose, labai aiškiai tai galėjo pastebėti - Jis nieko nedarė, kas apie Jį nebuvo PARAŠYTA, Jis nieko nekalbėjo ir nesakė, kas apie Jį nebuvo PARAŠYTA.
Todėl labai gerai žinau, jei organizacija ima neigti ar iškraipyti tai, kas PARAŠYTA, ji nieko bendro neturi su Jėzumi, kaip save bevadintų, ji nepažįsta Dievo ir tokiai organizacijai visai jo ir nereikia. Pati organizacija sau tampa dievu su savo taisyklemis, titulais, rangais ir dogmomis, mokytojais, tėvais ir t.t.
Juk parašyta:" Nė vieno nevadinkite tėvu ir nė vieno mokytoju".
Taigi, stebėkite, kas parašyta. O ko nėra parašyta, tas iš velnio.