Kaip ir kiekvienas retkarčiais pamąstau apie tiesą ir teisingumą - jaučiame, kad labiausiai šioje žemėje teisingumo ir trūksta – kartais niekšai gyvena žymiai geriau, negu tie, kurie stengiasi išlikti sąžiningais. Ilgai galvojau, ką atsakyti žmogui, kuris manęs paklausė, kodėl sekasi tam, kuris pamynė viską, kas žmogiška, net ir savo vaikus, o jam vis tiek sekasi, tuo tarpu vaikai gyvena skurde ir varge… Nėra teisingumo… Nėra…
Vis dėlto manau, kad teisingumas yra, tik nebūtinai jis pasireiškia iš karto. Mes –negailestingi teisėjai, norime mirties nuosprendį (mažesnių mūsų baudžiamajam kodekse nėra) ir paskelbti, ir įvykdyti čia pat. Ypač kai žinome, kad kas jau kas, o mes esame kitokie: niekada gyvenime nieko neskaudinome, niekada neišdavėme, niekada neapkalbėjome ir niekada dėl mūsų veiksmų niekas nepraliejo nė ašaros…Bet kiti…
O kaip gi Dievas, kodėl Jis leidžia vykti tokiems dalykams, jeigu Jis yra, kodėl tyli…
Bet Dievas netyli – Biblija sako:
“Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams. Jie bus greitai nupjauti tartum žolė, suvys tarsi žaliuojanti žolė. Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas”(37 psalmė, 1-3 eilutės).
Bent man tai didelė paguoda – žiūrėti savęs, kad pats netaptum tuo, kuris bus nupjautas. “Daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas”,- ar gali būti didesnė išmintis?
Suprantu, kad mums labai dažnai norisi surengti savo teismą nedorėliams, bet vargu ar jis būtų teisingas, todėl pati geriausia išeitis, kaip ir nusako Biblija, nesijaudinti ir nepavydėti – viskam bus savo laikas. Net ir teisingumui.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
3 komentarai:
nupjauti busim visi. ir nesvarbu tu dorėlis ar nedorėlis. viskas turi pabaigą :)
Žmogus per visą istorijos laikotarpį žinomas kaip egoistas. Vos atėjus į pirmą istorijos pamoką mokytojas pasakė 'Žmogus egoistas, atminkite tai', išties, ieškant kokio nors žmonijoje vykusio proceso priežasties užtenka prisiminti šį sakinį, pagalvoti kam tai galėjo būti naudinga, ir galai 'atsiriša'. Kas taip sugadino žmogų? Manau sugadinimas buvo neišvengiamas. Visuomenę galima būtų suskirstyti į turinčią privatinę nuosavybę ir jos neturinčią. T. Moras didžiausiu priešu laikė privatinę nuosavybę, sutinku, tačiau be privatinės nuosavybės, niekas neturėtų intencijos dirbti (pan kaip, kad SSRS), visuomenė neištemptų nei tiek kiek ištempė dabar. Kodėl? Žmogus netausoja ne savo. Kodėl? Gal todėl, kad žmogus nuo prigimties egoistas? Turbūt, nes viskas prasidėjo be privatinės nuosavybės, gyveno bendruomenėmis, bet kažkodėl sumastė, kad gyventi turint po lygiai neįdomu, prasidėjo mainai, prekyba ir tt. Priėjus išvados, kad žmogus egoistas iš prigimties, manau, galima suprasti dėl ko žemėje tokia padėtis. Visi kovoja dėl geresnio gyvenimo. Būna ir išimčių, kurie užgimę ne egoistai, arba kažkaip sugebėjo atsikratyti savojo ego, tačiau būtent tokiem visuomenėje ir nepasiseka.
Jo, Karoli, is dalies esi teisus, egoizmas viską gadina, tiek mūsų, tiek kitų gyvenime. Bet sugedimo esme - kritusi žmogaus prigimtis. Jis tiesiog negali nedaryti blogo;)
Rašyti komentarą