Pastaruoju metu susiduriu su rimtom problemom. Ir tai ne išsigalvojimas. Kuo daugiau mąstau, tuo darosi neramiau – kas gyvena žmonių galvose, kas gyvena krikščionių galvose. Sunku pasakyti. Bet matau vieną labai aiškų dalyką – visi turi savo Dievo paveikslą, kuris dažniausiai priešingas tam, kuris aprašomas Biblijoj.
Taigi didelė problema tampa net tokios paprastos eilutės:
“Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti” (37 Psalmė 22 eilutė)
Biblija teigia, kad Dievo požiūriu yra dvi kategorijos žmonių – palaimintieji ir prakeiktieji. Manau, nereikia net detalizuoti, kas tie žmonės, pakankamai aišku.
Bėda ta, kad daugelis man sako, kad neturiu teisės taip sakyti, girdi, įžeidi žmones, Dievas ne toks ir t.t. bet suprantu ir tai, kad nesakyti negaliu, nes taip yra parašyta. O jei parašyta, tikrai galiu pasakyti, kad taip ir yra.
Taip, neabejoju, kad Dievas yra meilė, bet neabejoju ir tuo, kad Jis griežtas teisėjas, kurio nei papirksi, nei Jo įtikinsi, kad “Postmoderniame amžiuje” mes tave pripažįstam tik kaip “bičą iš kitos gatvės pusės”, kuriam viskas tas pats.
Kad ir kiek gailestingumo ir meilės patyrė apaštalas Paulius, jis vis tiek Biblijoje užrašė:”Aną dieną Dievas teis pasaulį, kaip sako Evangelija”. Paklausite, kas tada bus? Atsakymą tikrai parašė ne bičas iš kitos gatvės pusės:
“Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti”.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
6 komentarai:
nekarpyk iš konkteksto
Naujojo testamento laikai-malonės laikai, bet Dievas tas pats yra per amžius ir jo žodis neatšaukiamas, todėl tai, kas pasakyta apie Jį, galioja ir dabar. Tik šiuo metu Jėzaus auka gali patraukti nuo mūsų pelnytą bausmę. Žinoma, jei mes tikime, kad Jėzus mirė už mus. Ar ne taip?
Del malones laiko. Ruošiuosi apie tai parašyt. Esmė ta, kad malonės laikas nepakeitė Dievo prigimties, tai tiesiog laikas, kai Dievas neįskaito jiems jų nuodėmių, nevertina jų pagal nuodėmes ir nereikalauja iš jų teisumo. Yra kitas kelias - priimti Jėzaus teisumą ir taip išvengti dalies su tais, kurie bus sunaikinti...
Linai, turbūt pamanei, jog pasakęs, kad Dievas yra begalinis gėris ir meilė, nebaudžiantis ir neteisiantis, aš norėjau nuraminti savo sąžinę dėl blogo elgesio ar pan, tačiau tikrai ne. Aš tik vadovaujuosi savo jausmais, o ne kažin kieno įrašais biblijoje.. Argi Dievas toks bukas egoistas, jaučiantis malonumą kai žmonės jam lankstosi, jo bijo? Visi tie dalykai yra blogio išmislas, sugalvoti dėl tikrai paprastų priežasčių, ypač įsigalėję viduramžiais, kai bažnyčia jau buvo užvaldžiusi daugelio žmonių protus. Karaliai / Imperatoriai buvo labai priklausomi nuo popiežiaus, buvo du keliai, būti su juo arba prieš jį, pasirinkus antrąjį, tapdavo atskirtu, niekas jam nemokėdavo mokesčių ir pan (Henriko IV pavyzdys). Dėl to, valdovai savo žemėse daklaravo 'Dirbk, taupyk, mokėk mokesčius ir Dievas tave pamils' tiesas. Kurios manau labai aiškiai atsispindi daugelio dabartinių krikščionių mastyme. Second.. argumentuoti biblijos nuorašais žmonėms, kurie jos nepripažysta, yra tas pats kas teigti jog 2 + 2 = 10, o vėliau tuo remiantis 'įrodyti' kad 2 = 5. Kaip vienas žmogus yra pasakęs - "kol turime biblija mums mastyti nereikia :)". Remkis savo jausmais, ne biblija. Netikiu kad eilutė kaip 'Aš esu pavydus' ar kažkaip pan (iš ano tavo posto) gali asocijuotis su kuo nors malonaus. Kodėl Dievas nėra baudėjas? Čia gal praverstų pamąstymas kas atsirado anksčiau, gėris ar blogis, tas ankstesnis bus pradėjas kūrimo grandinę, kuri tebesitesia ir dabar? Blogis, tai gėrio naikinimas, priešingai, gėris nenaikina blogio. Gėris kuria, blogis naikina. Išeitų, kad blogis atsirado žinodamas apie gėrį, vadinas gėris atsirado anksčiau. Ar galėjo jie atsirasti vienu metu? Manau tai nesvarbu, nes kųrimą vistiek pradėjo gėris. Taigi suprantame, kad pradėjęs kūrimą yra kūrėjas, ir jis privalo būti geras, nebent gėrio ir blogio definicijos neteisingos. Ar galėjo Dievas pasikeisti iš gero į blogą? Čia jau sunku ką nors filosofuoti, remiuosi pagrindiniu savo matuokliu - jausmais, ir jie sako, kad ne. Išties, gyvename proto amžiuje, o jaumus griežtai uždefaininti sunku, ką nors įrodyti dar sunkiau. Kalbant jausmų lygyje, yra daug žmonių žinančių tikrąją tiesą, per tokius dalykus kaip astralinės kelionės ir tt. Žinau, biblija juos apšaukia antikristais ir netikrais pranašais, tačiau tai vis siekiant atitolinti nuo tiesos. Šiaip džiaugiuosi, dauguma krikščionių jau bunda ir atsikrato seniai primestu idėjų. Į tiesą yra daug kelių, tačiau tiesa tik viena, bet kam rinktis tokį painų ir suvaržytą, per ilgus metus žmonijos nevedančio niekur pirmyn, kaip religija? (kalbu abstrakciai, visos religijos sukurtos panasiem tikslam). Labos ir sėkmės :)
Aciu, Karoli, labai išsamus komentaras.
Tik keli momentai - remtis jausmais? Gal žinai dar ką nepastovesnio? Ryte buna gerai, vakare blogai - kaip gali pasitiketi jausmais.Tu turbut esi labai jaunas, jei galvoji, kad jausmai yra visko matas. Jausmai pasikeičia ir praeina, Biblija -ne.
Tu šiek tiek maišai - ne popiežiai Bibliją rašė ir ne karaliai. daugelio jų noras išvis buvo priešingas -sunaikinti arba paslėpti Bibliją.
Tas pats ir su religijom - Jėzus neliepė sukurti religijų, liepė tikėti.
O dėl astralinių kelionių ir kitų "gilių" išminčių užtenka pažiūrėti į jų gyvenimus, kad suprastum, jog tiesos niekad jie nepažino - nes nesugeba elementarių dalykų. dar daugiau, daugelis tų, kurie ieško jausmais, ne tik nusivilia, bet ir nukenčia.
Dekui už komentarą.
Na šiaip ar taip, pakolkas liksiu prie savo nuomonės, o tu kaip supratau prie savosios. Tai manau gerai, nes nuomonių skirtumai sukelia diskusijas, kurios savo ruožtu prograsą :) Iki.
Rašyti komentarą