Kiek kartų Kristų galima kalti prie kryžiaus? Doktrinos

Turbūt pasakysite tik vieną - tai jau įvyko ant Golgotos. Deja, atsakymas neteisingas. Štai, ką sako katalikų teologija "Šv. Mišiose vyksta Paskutinės vakarienės minėjimas, kurio metu Bažnyčia aukoja tai, kas įvyko ant Kalvarijos kalno".

Katalikai aiškina, kad "Mišios - Dievo Karalystės atėjimo, malonės, atleidimo bei Bažnyčios gyvenimo pagrindas".
Taigi, kaip jau įprasta mūsų krašte, einantys į mišias net nepagalvoja, kad kartu su minia traukia ne į šventę, o ant Golgotos kalno stebėti Kristaus nukryžiavimo.

Kas netiki, tegu pasižiūri teologiją:"Kadangi šis minėjimas įsakmiai Kristaus pageidautas, Mišios nėra vien tik mintinis, “idealistinis” įsigyvenimas į Kristaus mirties faktą. Kita vertus, tai nėra paprastas vienkartinės Kristaus mirties “pakartojimas”.

Kitaip sakant - katalikybė teigia, kad per mišias vyksta ne kas kita, kaip realus Kristaus mirties pakartojimas. Žinoma, kadangi nedrąsu sakyti, ši tiesa apipinama visokiais teologiniais terminais, žodžių žongliravimu ir t.t. Tačiau tai nekeičia esmės - Kristų aukoti galima kasdien, esą, Jis pats to pageidavo. Tai ir daroma praktikoje - Kristus realiai aukojamas už mirusius, už invalidus, gaisrininkus, kad egzaminai gerai pasisektų ar kaimynas nustotų daržą trypęs. Variacijų daugybė.
Asmeniškai aš nesirysčiau būti Kristaus žudikų minioje arba dar kokiu būdu pakartoti tai.Bet čia jau skonio reikalas.

Biblija šitą teologiją paneigia laiške žydams.
"Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje.
Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju, –
tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,
taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.Hebrajams 9 skyrius.
ir
Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Hebrajams 10 skyrius

Išvados.
1.Kristaus auka yra vienintelė.
2.Ji negali būti pakartota jokiais būdais, "sudabartinta" ir t.t.
3. Kristus niekur neliepė dar kartą daryti to, ką Jis jau padarė.
4. Dar kartą "kartojama" Kristaus auka remiasi ne Kristaus mokymu ir neturi jokios reikšmės ir galios.

Doktrinos doktrinos

Pasirodo ne toks jau nekaltas užsiėmimas nagrinėti doktrinas, trečia diena iš eilės puola maniakai. O sako, kad dvasinis pasulis su materialiu nesusisiekia, dar ir kaip susisiekia kai biški pakrapštai ir, matyt, dar čia ne pabaiga.Kažkas labai nori, kad turėčiau tiek užsiėmimo, kad nebaigčiau šito doktrinų ciklo.
Nors iš kitos pusės visai nestebina tokie dalykai, gal kiek nemalonu, bet taip ir turėtų būti. Biblija kalba apie tai:“Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą". Kunigų 27:2

Kas yra kunigas? Doktrinos

Šis klausimas yra išties revoliucinis. Biblija mini kunigo tarnavimą, tačiau patyrinėjus Bibliją galima gauti šoką - šis tarnavimas radikaliai skiriasi nuo mums įprasto.

Skiriame du laikus

Senasis Testamentas – kunigas Izraelyje yra žmogus, kuris atneša materialias aukas į Dievo akivaizdą už tautą kaip tarpininkas.
Naujasis Testamentas - tokios tarnystės išvis nėra.

Kristus NT bažnyčioje įsteigė 5 tarnavimus:
“Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui”,- Efeziečiams 4;11.
Kunigo tarnavimas Kristaus bažnyčioje niekur nėra minimas. Ypač toks, kokį mes matome katalikybėje – žmogus, kuris eina aukoti materialias aukas už visus bendruomenės žmones, tarpininkas, kuris atleidžia nuodėmes, skiria bausmes, be kurio katalikas negali turėti bendravimo su Dievu.
1.Dievas Naujojo Testamento laiku neliepė aukoti jokių fizinių aukų ir niekam neleido būti tarpininkais.
2. Dievas nepriima jokios kitos aukos išskyrus tą, kurią paaukojo pats – Savo Sūnaus auką.
Todėl toks kunigystės būdas, kokį matome katalikybėje, yra visiškai beprasmis ir nereikalingas. Todėl galima kalbėti ne apie Dievo nustatytą kunigystę, o katalikybės susikurtą.

Ar kalba NT apie kunigystę?
Taip. Apaštalas Petras rašo apie kunigystę
O jūs esate “išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes” To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.1Petro 2;9
Matome, kad kiekvienas tikintis yra kunigas (karališkoji kunigystė), todėl išskirtinė institucinė kunigystė išvis netenka prasmės ir neturi jokios galios, nes atnašauja aukas kurių niekas neliepė ir tokias, kurios nieko pakeisti negali.

Klausimai ir atsakymai (laiškas Hebrajams)
1.Kiek pagal Bibliją yra kunigų?
Tik vienas.
“Ir kitoje vietoje sako: “Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu”.Hebrajams 5;6
“Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti.
O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę”.Hebrajams 7;23
“Įstatymas skiria vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų”. Hebrajams 7;28

2.Kas?
Jėzus Kristus. “Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes”.Hebrajams 2;17

3. Ką daro šis kunigas?
Paaukojo auką. "Bet Kristus… ne ožių ar veršių krauju, o savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.Hebrajams 9;11-12
Kiek yra aukų?
Tik viena. “Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save”. Hebrajams 2;21

Išvados: Kristus yra vienintelis kunigas, Jis paaukojo tobulą auką, atpirkimas įvykdytas, kitų aukų Dievas nepriima. Kristus yra vienintelis tarpininkas per kurį gali žmonės pasiekti Dievą:” Ir todėl Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas” Hebrajams.
Nėra kito tarpininko, negali būti kitos aukos, išskyrus tą, kuri jau paaukota “Visiems laikams”.

Palikuonių klausimas II

Taigi taigi taigi, kaip matome, paveldėjimo klausimas išspręstas, nėra paveldimos krikščionybės tokiu būdu, kaip bando pateikti katalikų bažnyčia."Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikom laikomi palikuonimis".Romiečiams 9;8

Galima sakyti, kad tai tik teologinis klausimas, deja, deja, šis supratimas gimdo rimtą problemą. Biblija sako "Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar". Galatams 4;29.Taigi užtenka vieno neteisingai pasirinkto klausimo, kad būtų įjungta persekiojimo mašina.Istorija rodo, kad katalikybė buvo ir tebėra ta organizacija, kuri ilgai ir sistemingai užsiėmė persekiojimu. Kodėl
1.Kadangi mes palikuonys - kiti negali būti palikuonys.
2.Kadangi mes turime teises - kiti negali turėti.
3.Kadangi mes turime Kristų - kiti negali jo turėti.
Pasekmė - iki 100 milijonų inkvizicijos ir religinių karų kankinių. Daugybė žmonių ištremta, pamintos jų teisės, atimtas turtas. Ar gali taip elgtis Kristaus palikuonys?
Negalvokite, kad dabar kiti laikai - visi reikalai, kurie liečia tikėjimo laisvę, taip pat tvarkomi slaptai ne kur kitur, o katalikų vyskupijose. Apie tai neseniai prabilo ir reformatai, aiškiai pasakydami - katalikybė nepasikeitė nė per nagą, tik prisitaikė, ko nebegali daryti viešai, jėzuitišku stiliumi veikia slaptai. Pasekmė - vieni piliečiai atsidūrė užribyje, kiti tapo arijais(savaime aišku, katalikai). Todėl šita sistema ir toliau persekios visais būdais gimusius ne pagal kūną.

Palikuonių klausimas

Kai daug turto, pešamasi dėl palikimo:) Šį kartą norėčiau pažiūrėti, kaip gi yra su palikimu ir palikuonimis, kas yra Kristaus palikuonys, nes Katalikybės doktrinos stengiasi įteigti, kad jie yra Kristaus palikuonys. Štai ką rašo katekizmas apie palikuonis:
Tai vienintelė Kristaus Bažnyčia. [...] Ją mūsų Išganytojas, prisikėlęs iš numirusių, perdavė Petrui ganyti, jam ir kitiems apaštalams pavedė ją plėsti ir valdyti. [...] Toji Bažnyčia, šiame pasaulyje įsteigta ir sutvarkyta bendrija, yra įgyvendinta Katalikų Bažnyčioje, valdomoje Petro įpėdinio ir sutartinai su juo veikiančių vyskupų.“
Kristus, paskyręs Dvylika, juos „įteisino kaip kolegiją, tai yra pastovią tarnybą, kuriai vadovauti paskyrė iš jų pačių būrio išrinktą Petrą“„Viešpaties valia šventasis Petras ir kiti apaštalai sudarė vieną apaštalų kolegiją; panašiai yra suvienyti Romos vyskupas – Petro įpėdinis ir vyskupai – apaštalų įpėdiniai. Apaštalai savo įpėdiniais paliko vyskupus, 'pavesdami jiems savo pačių mokymo pareigas'.

Ir t.t. ir nuolat pasikartoja tas motyvas – palikuonys palikuonys.
Tačiau ar taip yra iš tiesų? Visiškai ne, tai klaidžiamokslis, stengiantis apeiti Dievo valią ir pašaukimą, stengiantis įtvirtinti savo valdžią.
1.Niekur Dievo žodyje nerasite, kad Kristus savo palikuonis kildintų iš Petro ir kitų apaštalų.
2.Niekur nerasite, kad Petras būtų didesnis už kitus apaštalus ar būtų “sudaryta kolegija”, kurią jis turėjo valdyti ar tai duoda teisę vadintis "Kristaus palikuonimi".
3. Niekur nerasite, kad apaštalai paliko savo įpėdiniais vyskupus ar dar kažką.

Biblija kalba aiškiai
1.Bažnyčia yra Kristaus, kuris yra gyvas ir kuris pats rūpinasi ir vadovauja savo bažnyčiai.
2. Kiekvienas tikintis yra Kristaus palikuonis, nesvarbu, kokioje bendruomenėje jis yra.
3. Valdžios įpėdinystė, kūno įpėdinystė nieko nereiškia
4. Biblija kalba tik apie tai, kad tikintys yra Abraomo ir Izaoko, o ne Petro palikuonys, ant ko stato savo tikėjimą katalikybė. .
“Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas...
Romiečiams 4;16

Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis.Romiečiams 9,8

Taigi, šiuo atveju aiškiai matoma, kad užtenka dviejų Biblijos vietų, kad būtų sugriauta kruopščiai lipdyta "paveldėjimo piramidė". Tai užrašė apaštalas Paulius, kuris puikiai susigaudė palikimo klausimais.