Iš lapių gyvenimo

Su vaikais skaitom knygą apie gamtą. Ten toks epizodas, kaip berniukas stebi lapes ir sau užsirašo kai kurias taisykles iš jų gyvenimo. Manau, visai nieko ir mums keletą jų taisyklių.
1.Niekada neik per atvirą vietovę, jei gali pamiškėm.
2. Niekada negaudyk pelės, kur yra zuikių, o zuikių - kur yra vištų.
3.Niekada nekeliauk tiesiai, nes sumėtyti pėdas saugiau.
4.Nesnausk suradęs tikrą pėdsaką.
5. Nesivyk to, ko negali užuosti.
Ir labiausiai man patikęs - "Tik paskutinis kvailys bėga pavėjui".
Galvoju, kad lapės nemažai pinigo užkaltų rengdamos žmonėms seminarus ir pasidalindamos savo išmintimi - kol tokias tiesas supranti, žiūrėk, pusė gyvenimo praeina. va tau ir vagilės:)

Apie pančių sutraukymą

Kartais Bibija pateikia neįtikėtinų istorijų, viena jų ir norėčiau pasidalinti. Tikslaiu gal ne tiek, kiek netikėta, kiek tai, kad ne viską matome skaitydami.
"Jie atplaukė į gadariečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante.
Kai tik Jėzus išlipo į krantą, Jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras, kuris jau ilgą laiką turėjo demonų. Jis nedėvėjo drabužių ir negyveno namuose, bet laikėsi kapinėse.
Pamatęs Jėzų, jis suriko, parpuolė prieš Jį ir ėmė garsiai šaukti: “Ko nori iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!”
Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš to žmogaus. Dvasia dažnai jį sugriebdavo ir, nors jį saugodavo surakintą grandinėmis, supančiotomis kojomis, jis sutraukydavo pančius ir demonas jį varydavo į dykumą.Luko 8;26-27"
Kaip ir gerai žinoma istorija. Tačiau... Ar atkreipėte dėmesį, kad Jėzaus nesutiko nė vienas sveikas žmogus, o tik apsėstasis? Perskaičiau:"Jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras". Pagalvojau - čia klaida, turėtų būti parašyta " jis sutiko", "susitiko", perverčiau keletą Biblijos vertimų - visur tas pats - pasitiko.
"Pasitikti" reiškia laukti, eiti sąmoningai sutikti. Kas buvo tas kuris pasitiko? Apsėstas piktosios dvasios... Čia tai bent - ne šiaip apsėstas, bet taip, kad net sutraukydavo pančius ir bėgdavo gyventi į dykumą, į kapus. Tačiau šį kartą jis elgėsi priešingai - iš miesto ėjo pasitikti Jėzaus.
Ilgiau begalvodamas supratau, ką tai reiškia - kartais Dievui nelieka kitos išeities kaip tik leisti piktajai dvasiai kištis į žmogaus gyvenimą vien tam, kad sutraukytų pančius, kuriuos uždeda žmonės. Kokie tie pančiai? Darbas, draugai,visuomenės nuomonė, papročiai ir t.t. Tik tas vienas atėjo ant ežero kranto, kai visas miestas buvo kurčias Dievo šauksmui, visi tiesiog gyveno su savo pančiais, o šitas - sutraukė.
Dar daug ką būtų galima rašyti, manau tolesnes išvadas pasidarysit patys, tačiau esmė, kad kiek mes beskaitytume - visa Biblija pilna neįsivaizduojamos gelmės.

Tebūnie šviesa

Seniai stebiu vienos misijos darbą, tai tarnavimas Sudane, kuriam vadovauja moteris vardu Mišelė Perris.Ji tarnauja ir tapo mama apie 150 juodaodžių vaikų, kurie buvo išmesti mirti. Moteris, kuri ir vienos kojos neturi,rodo stulbinantį tvirtumą. Aišku, ji ne Motina Teresė, jai niekas tokios pagarbos pasaulyje nerodo, o gaila. Štai paskutinis jos įrašas

"Atrodo, kad kiekviena diena mus priartina prie prievartos laiko. Pasakojimai - kaip audra - tai stiprėja, tai nutrūksta.Tūkstančiai mirė per praeitą mėnesį Sudano Pietuose. Mūsų pastoriai pasakoja apie nuolatinį alkį,sausrą, nestabilumą, visa tai daro kiekvieną dieną rūsčiu meilės ir tikėjimo išbandymu.
Ką jūs darote, kai ateina tamsos banga?
Atsiminkite viena - tamsa negali atsilaikyti prieš šviesą. Tamsa negali apglėbti šviesos, o šviesa gali išstumti tamsą.
Mes pasirenkame būti tais, kuriuos Dievas pašaukė šviesti meile viduryje audros ir kelti kartą tų, kurie neš šviesą ir pakeis šitos nacijos atmosferą.
Mūsų bazėje buvo laikas, kai atrodė, jog ligos puola iš visų pusių, aš pati du kartus sirgau maliarija, kiti - taip pat.
Tačiau šitos kovos metu aš sugebėjau atšvesti mūsų žemės nuomos sutartį(du metai kovų), pirmą kartą pamokslavau arabiškai miesto policininkams ir 75 procentai iš jų pasirinko sekti Jėzų.
Mūsų bažnyčios auga ir įkuria kitas bažnyčias, mūsų šeima auga meilėje. Per paskutines tris savaites didžiausias įspūdis - 54 mano vaikai susirinko pasimelsti prie mano lovos"

Fernanda Brum - Espirito santo

Fernanda Brum - Espirito santo. Na manau nei vertimo nei komentarų prie šito klipo nereikai. Smagu žiūrėti ir tiek.

Žmonės ilgisi paprastumo

Krizė pasisuko kitu šonu - atsirado nemažai žmonių, kurie ėmė užduoti sau klausimą, kodėl viskas taip atsitiko. Visiškai netikėtai, mano galva, vakaruose imta atsisukti į šiuolaikinio kapitalizmo tėvą, prancūzų teologą Joną Kalviną, kuris suformavo laisvos asmenybės veikimo taisykles, kuriomis praktiškai remiasi visas Vakarų pasaulio supratimas apie asmenį. Pirmiausia susidomėjimas kilo Olandijoje, pačioje tolerantiškiausioje Europos valstybėje, beje, vienoje ir pačių turtingiausių ir nereligingiausių, kur prakutę žmonės nusprendė, kad Dievas sau, o gerovė – sau, nereikia maišyti tų dalykų.Tačiau pasirodė, kad gerovė ir laisvė atmetus Dievą laimės neatneša. Bankininkai per pietų pertrauką ėmė rinktis studijuoti J.Kalvino raštų, kažkas pasikeitė, finansų rykliai vėl mokosi apie paprastumą, taupumą, patikimumą, kantrybę, kuklumą ir kitus dalykus. Jiems tarnaujantis pastorius per Valentino dieną pakvietė nueiti į pasimatymą su pagyvenusiais jo bažnyčios žmonėmis. Daugelis nuėjo, štai 30-metis bankininkas pavedžiojo po parką 80 metų moterį ir grįžęs pasakė:”Aš jaučiuosi žmogumi”.
Žinoma, kai kurie šaiposi dėl tokio užsidegimo, sako, kad pasibaigus krizei jie vėl grįš prie įprastų machinacijų. Tačiau gali ir negrįžti, nes machinacijos nė vieno nepadarė laimingo. Tai akivaizdžiai parodė dabartinė krizė. O kas gi daro žmogaus gyvenimą gyvenimu, jei ne tie nuvertinti dalykai – nuoširdumas, paprastumas, patikimumas.Kartais, kad juos prisimintum tenka pasukti kelis šimtus metų atgal.