
Turbūt pasakysite tik vieną - tai jau įvyko ant Golgotos. Deja, atsakymas neteisingas. Štai, ką sako katalikų teologija "Šv. Mišiose vyksta Paskutinės vakarienės minėjimas, kurio metu Bažnyčia aukoja tai, kas įvyko ant Kalvarijos kalno".
Katalikai aiškina, kad "Mišios - Dievo Karalystės atėjimo, malonės, atleidimo bei Bažnyčios gyvenimo pagrindas".
Taigi, kaip jau įprasta mūsų krašte, einantys į mišias net nepagalvoja, kad kartu su minia traukia ne į šventę, o ant Golgotos kalno stebėti Kristaus nukryžiavimo.
Kas netiki, tegu pasižiūri teologiją:"Kadangi šis minėjimas įsakmiai Kristaus pageidautas, Mišios nėra vien tik mintinis, “idealistinis” įsigyvenimas į Kristaus mirties faktą. Kita vertus, tai nėra paprastas vienkartinės Kristaus mirties “pakartojimas”.
Kitaip sakant - katalikybė teigia, kad per mišias vyksta ne kas kita, kaip realus Kristaus mirties pakartojimas. Žinoma, kadangi nedrąsu sakyti, ši tiesa apipinama visokiais teologiniais terminais, žodžių žongliravimu ir t.t. Tačiau tai nekeičia esmės - Kristų aukoti galima kasdien, esą, Jis pats to pageidavo. Tai ir daroma praktikoje - Kristus realiai aukojamas už mirusius, už invalidus, gaisrininkus, kad egzaminai gerai pasisektų ar kaimynas nustotų daržą trypęs. Variacijų daugybė.
Asmeniškai aš nesirysčiau būti Kristaus žudikų minioje arba dar kokiu būdu pakartoti tai.Bet čia jau skonio reikalas.
Biblija šitą teologiją paneigia laiške žydams.
"Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje.
Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju, –
tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,
taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.Hebrajams 9 skyrius.
ir
Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Hebrajams 10 skyrius
Išvados.
1.Kristaus auka yra vienintelė.
2.Ji negali būti pakartota jokiais būdais, "sudabartinta" ir t.t.
3. Kristus niekur neliepė dar kartą daryti to, ką Jis jau padarė.
4. Dar kartą "kartojama" Kristaus auka remiasi ne Kristaus mokymu ir neturi jokios reikšmės ir galios.