Nes tai tik žodžių kapinės.
Štai groja muzika,
Aktorius pastato balsą,
Bet veltui atliekami ritualai -
Tai svetima patirtis,
Kuri atsisako prisikelti.
O dar baisiau
Kai matai tik svetimas fantazijas
Kurios net negyveno.
Kaip neturiu pasitikėjimo žmonėmis
Mirusiais,
Dar labiau netikiu negimusiais.
Vieni pabėgo iš žemės,
O kiti neranda įsčių
Kurios išnešiotų.
Ir vis aiškiau matau
Kad žemė - tai ne aš,
Nors kada nors ja būsiu
Bet tame nėra tragizmo.
Tragiška tai,
Kad aplinkui tiek daug mirties.
Pranešimai
8 komentarai:
Kas čia dabar????
Ar tik nebus kai kurių komentarų įtaka - jokio pozityvo :)
Beje, kaip vienas literatas pasakė: "Yra tik viena knyga, o visos kitos kopijos"
Teologiškai prisikabinčiau prie mažne kožno žodžio, ale kap neturiu gyslalės lyrikai,tai tik durnium paskui liksiu ir prieš žmonis ir prieš Dievų.
Pasinerkim į dramatizmą:)
Pasinerkim į dramatizmą:)
Du kartus dramatiškiau :))
Biski tokia Veliniu nuotaika :)... Nesupainiojai rudens su pavasariu ? :)
Pavasario dar nėra, o eilėraaštis nėra niūrus, o daugiau paradoksalus:)
Rašyti komentarą