antradienis, balandžio 12, 2011

Bijau knygynų

Netikiu knygom,
Nes tai tik žodžių kapinės.
Štai groja muzika,
Aktorius pastato balsą,
Bet veltui atliekami ritualai -
Tai svetima patirtis,
Kuri atsisako prisikelti.
O dar baisiau
Kai matai tik svetimas fantazijas
Kurios net negyveno.
Kaip neturiu pasitikėjimo žmonėmis
Mirusiais,
Dar labiau netikiu negimusiais.
Vieni pabėgo iš žemės,
O kiti neranda įsčių
Kurios išnešiotų.
Ir vis aiškiau matau
Kad žemė - tai ne aš,
Nors kada nors ja būsiu
Bet tame nėra tragizmo.
Tragiška tai,
Kad aplinkui tiek daug mirties.

8 komentarai:

Zita rašė...

Kas čia dabar????
Ar tik nebus kai kurių komentarų įtaka - jokio pozityvo :)

Zita rašė...

Beje, kaip vienas literatas pasakė: "Yra tik viena knyga, o visos kitos kopijos"

Ramaškė rašė...

Teologiškai prisikabinčiau prie mažne kožno žodžio, ale kap neturiu gyslalės lyrikai,tai tik durnium paskui liksiu ir prieš žmonis ir prieš Dievų.

Linas rašė...

Pasinerkim į dramatizmą:)

Linas rašė...

Pasinerkim į dramatizmą:)

Zita rašė...

Du kartus dramatiškiau :))

Olgerdas rašė...

Biski tokia Veliniu nuotaika :)... Nesupainiojai rudens su pavasariu ? :)

Linas rašė...

Pavasario dar nėra, o eilėraaštis nėra niūrus, o daugiau paradoksalus:)