Stebiu žmones. Pastaruoju laiku mane ima varginti tas dalykas, kad pakankamai daug sutinku tų, kurie bendrauja paviršium. Tai yra - kalba kaip reikia kalbėti, bet viduje nešiojasi visai kitus dalykus. Galbūt galima juos būtų pavadinti diplomatais. Kaip pastebiu, jie yra įsitikinę, jog jų gudrumo niekas negali perkąsti. Tiesiog elgsis nepriekaištingai, sėdės su tavim, kalbėsis, pritars, o mąstys priešingai...
Deja, liūdna žinia gudruoliams - dažnai užtenka pažiūrėti į akis ir rankas, judesiukai tokie neadekvatūs būna. O jei per daug žemai pasilenkia, žiūrėk gyvatė iš kišenės iškrenta.
Gal ne tai blogiausia, kad žmonės tokie, esu pratęs prie netobulumo, tačiau niekaip nesuvokiu, argi nesinori būti tiesiog tokiu, koks esi? Kam tie reveransai ir gyvatės kišenėje, žmonės patys save tokiu būdu užprogramuoja atstūmimui, atsiskyrimui, vienatvei ir kančiai. Gyventi taip, kaip pats negalvoji, kalbėti taip, kaip nenori, vaikščioti ten, kur nepatinka ir bendrauti su tais, kurių nei gerbi, nei jie tau patinka, juk tai pati tikriausia kančia. Kas nežino, tai pasakysiu, kad tokius veiksmus Biblija įvardina kaip burtininkavimą. Žodžiu, praktikuojamas buitinis okultizmas...
Nesuvokiu, kam taip save kankinti? Kam savo rankom susikurti pragarą?
Bet kiek stebiu,tiesa ir tai, jog lietuvis padarys viską, kad tik nieko nereikėtų daryti:)
Pranešimai
4 komentarai:
Visokių yr, visokių reik :)
Dažniausiai kituose pastebime tas ydas, kurių patys pilni. Kritikuojame kitus nematydami, kad patys esame dar blogesni. Blogiausia, kai žmogus manosi esąs visažinis, bet pamiršta, kad Dievas visus iš to pačio molio nulipdęs. Kaip patarlė sako: ƒ„Tas, kuris manosi viską žinąs, iš tiesų nieko nežino.“ Stereotipai ir tradiciškumas sustabdė ne vienos bendruomenės tobulėjimą. Žmogus nebegali pagalvoti, kad yra daugiau dalykų, nes jam neleidžia jo ego, jis negali keistis iš šlovės į šlovę, negali augti tikėjime (iš tikėjimo į tikėjimą).
Krikščioniškuose blog'uose pilna psichologijos. Rodosi, krikščionys tapo psichologijos būrelio nariai. Ir jiems patiems, kiek matau, iš klaidžiojimų savo vaizduotėse išsikapstyti nėra šansų. Visi susirinkę vienas kitam meluoja, nes kiekvieno žmogaus žodis yra melas, o tik Dievo — tiesa. Tie, kurie puikiai mato kitus ir turi savo nuomones, iš tiesų yra melagiai, kaip sako Biblija. Netgi be Biblijos aišku, kad tokie svaičiojimai negali būti teisingi, nes kiekvieno žmogaus nuomonė yra subjektyvi ir vargiai gali 100% atspindėti realią situaciją. Prisivalgę nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio gavo psichologo akinius ir vienas kitam dėsto savo „šventą“ nuomonę, apie kurią Dievas sako, jog tai melas. Taip pat sako, kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami. Aš stengiuosi savo nuomonės neturėti ir tai, ką sakau, matote, kad tai — ne mano nuomonė, o tik tai, ką sako Raštas apie žmones, turinčius savo nuomonę, kuri neturi jokio pagrindo Žodyje. Tokių straipsnių, kaip yra šis, pilni dienoraščiai, bet kad nors viena eilutė būtų pagrįsta Biblija. Pranešimas apipintas misticizmu: jeigu žmogus galėtų sukurti pragarą, tai užimtų Dievo vietą. Autorius- žmonių stebėtojas, psichologas- apibūdina save kaip vargstantį nuo žmonių, bendraujančių paviršium, žmogų (sąmoningai ar ne norėdamas patraukti skaitytojus į savo pusę). Įdomu būtų išgirsti kaltinamųjų nuomonę apie pavargusį nuo jų autorių ir ar tai jų kaltė ar autoriaus charakterio ypatybės verčia juos taip su juo bendrauti. Savaime suprantama, kad jų nuomonė būtų tokia pati, kaip autoriaus, ir psichologijos platybėse, tarp gėrio ir blogio pažinimo medžio šakų, susipintume subjektyvių nuomonių raizgynėje. Bet užtenka kelių Viešpaties Žodžių,( kad kiekvieno žmogaus žodis yra melas ir kad teisiantysis bus teisiamas lygiai tokiu pačiu teismu) kad būtų nukapotos to medžio šakos.
Paskutiniuose autoriaus straipsniuose nerandu nė vienos minties, paremtos Biblija, o tik ištįsus psichologinius traktatus. Jūs atsakysite, kad aš neturiu Šventosios Dvasios ir nepažįstu Dievo meilės, bet realybė tokia, kad aš neklaidžioju savo emocingos vaizduotės stepėmis ir nesigiriu turįs "savo nuomonę", nes Viešpats krikščionis kviečia neturėti savo nuomonių, o turėti Kristaus protą, kuris kiekvienam Dievo Žodžiui sako: „Amen“.
Tad linkiu pamesti savo išmintį, kuri Viešpaties akyse yra tuštybė, nusiimti nuo riestos nosies psichologo akinius ir remti savo pasisakymus Žodžiu, nes drungna psichologija krikščioniškame pasaulyje pykina Viešpatį. Ir jei manote, kad esate išmintingi, atsiminkite, kad visuomet atsiras išmintingesnis. Bet Viešpats maloningas ir siūlo savo Dvasią.
Viešpaties ramybės ir malonės, krikščionys.
I korintiečiams 1:20 Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi
Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?
I korintiečiams 1:27 Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga.
I korintiečiams 3:20 Ir vėl: „Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios“.
Oi, gerb anonimas, ne tik nuomonės bet ir vardo neturi:)
Ačiū kad skaitot, bet gal geriau jums per tas stepes traukti pas tuos, kurie tekalba Šv.Rašto žodžiais ir negaišti pas mane laiko? Tiesa, užjaučiu, kad nueiti nėra kur, juk visi "susirinkę vienas kitam meluoja", užjaučiu nuoširdžiai... Padėtis be išeities...
Biški juokinga, kad kritikuodami psichologinius pasisakymus, nieko daugiau be mano psichologinio portreto piešimo ir nedarote. Ačiū, bet jei man reikės, dukra psichologijos mokosi, pasiklausiu.
O šiaip tai kvapelis pažįstamas, iš kai kurių baptistų tokiu neša - kaip čia bet kokia kaina prikibus. Tačiau tai dažniausiai tragiški atvejai - savo proto atsisako, o Kristaus proto taip ir neįgyja, va ir gimsta anonimai be vardo ir be nuomonės. pridėčiau dar - be takto, garbingumo ir meilės. apie kurią mėgsta papostringaut. Tokie vieniši nelaimingi, pikti ir nė iš tolo nepanašūs į tiesas, kurias deklaruoja. Nuomonės savo jie išties neturi, nes valdomi pykčio, nepasitenkinimo, ty, apimti dvasios, kurios vaisių nė Biblijos eilutėmis nepridengsi. Nuo tokių piliečių stengiuosi laikytis toliau.
Taigi, pasisakyti galite čia ir toliau, bet perspėju, kad aš esu diedas, ir jeigu nesivaldysit, maža nepasirodys.
Ir psichologinis patarimas - išsirėkti geriausia ant žmonos, paburbuliuoti - ant pardavėjų, o ne pas svetimą žmogų užėjus:)
Rašyti komentarą