antradienis, birželio 08, 2010

Pralaimėjęs pranašas


Pamenate, pasakojau apie žmogų, kuris sakė: "Naktį sapnuoju, kad prie manęs pribėga žmogus, suprantu, kad tai Kristus, matau, kad Jis po ilgo bėgimo. Pažiūrėjo į mane tokiom šviečiančiom akim ir pasakė tik vieną sakinį: "Aš tave suradau".
Tai va, tas žmogus rado Kristų. Dabar jis vėl ruošiasi į užsienį. Vakar man pasakė: "Atvažiavau vienoks, išvažiuoju visai naujas žmogus".
Taigi, brangieji, tai yra milijonus kartų pasikartojanti istorija - tapimas nauju žmogumi Dievo akivaizdoje. Tačiau kas kartą ji vyksta ypatingai, labai asmeniškai ir niekada - banaliai. Kristaus kryžius turi stebėtiną jėgą keisti vyrus ir moteris, turi stebėtiną jėgą sukurti naują žmogų ir naują gyvenimą.
Kai pagalvoji, kaip keista, niekaip negaliu priprasti prie minties, kad galima nugalėti pralaimint. Gal ne tiek priprasti, kiek ją apimti, suprasti. Juk Jėzus, kuris gėdingai mirė ant kryžiaus, stebint miniai ir šaipantis iš nevykėlio pranašo, iki šios dienos laimi žmonių širdis ir keičia gyvenimus, vos žmogus ateina prie kryžiaus. Ačiū Jam.
Norisi naujo gyvenimo? Reikia eiti pas Jį. Ne, ne, brangieji, čia ne religija, ne prie paauksuotų altorių reikia eiti, ne prie gražiais rūbais apsirengusių ir dvasingų vadovų ir hierarchijų, o ten, kur kabo tas paniekintas žmogus, kur teka Jo kraujas. Čia yra naujas gyvenimas.
Dievas leidžia miniai besišaipant už nugaros nuspręsti žmogui, ar jis prisidės prie aiškaus pralaimėjimo, ar tas gėdingai nukryžiuotas Jėzus taps tavo gyvenimo mylimuoju, ar nulenksi galvą priimdamas Jo mirtį. Tai pavojingas žingsnis, nes minia šaipytis nenustos, o tu greičiausiai atrodysi kaip neprotingas, bet kas peržengia save, gauna gyvenimą.
Deja, lengvesnio kelio pas Dievą nėra. Tiesa, religijos galima išmokti, tačiau naujo gyvenimo neišmoksi, naujam gyvenimui reikia gimti.

Komentarų nėra: