"Baisu pakliūti į Gyvojo Dievo rankas",- sako Biblija, tačiau dažniausiai mes tai priimame kaip metaforą. Kažkaip nesinori priimti šitos Dievo pusės, juk taip norėtųsi, kad Jis būtų tik meilė. Taip, Jis meilė, tačiau kai ją jauti, supranti, kad ta meilė ne paglostymui, o pareikalaus viso gyvenimo.
Sekmadienį per susirinkimą klausiau vienos merginos, ar ji norėtų, kad Jėzus ateitų į jos gyvenimą. Ji tylėjau kurį laiką, galiausiai ištarė:"Aš bijau, kas bus po to".
Išties, po to bus nebe taip, kaip buvo. Puikiai ją suprantu, nes ir pats perėjau per tą baimę - o jeigu vandenys užsivers ir paskandins, o kaip bus su mano norais, mano troškimais, mano religija, mano, mano, mano...
Todėl Kristus sakė:"Kas nori būti mano mokinys, teatsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi".
Nepagalvokit, kad kažkaip neigiamai žiūriu į tą merginą, atvirkščiai, džiaugiuosi, kad ji pajuto, jog Dievas yra realus, kad užtenka vieno žingsnio ir Jis ateis į gyvenimą. Kai žmogus supranta, kad yra tiesa, jis gauna galimybę parduoti visą savo turtą, kad nusipirktų Karalystę.
Pranešimai
2 komentarai:
Viespaties malones jai.
Ir dar paaiskeja, kad tas mano turtas toks menkavertis, kad nesiekia nei vieno skatiko vertes kuri paaukojo našlė.
Rašyti komentarą