Savaitgalį teko kalbėti su vienu žmogumi. Jis labai apsiskaitęs, vienas iš tų, kurie vadinami "knygų rijikais". Paprastai tokie žmonės netingi perskaityti net "Maximos" čekius, svarbu, kad būtų ką skaityti.
Kažkaip man nesinorėjo leistis į atviras kalbas, bet jis pasipasakojo, kad šiuo metu skaito Bibliją. Pradėjo nuo Senojo Testamento ir jau artėja prie pabaigos. Na, įtraukiau galvą, galvoju, nu ir ką gi tu ten supratai, mano požiūriu, be Naujojo Testamento, o ypač be To, kuris atveria Bibliją, tai ypač vargingas uždavinys - vardai, sąrašai, taisyklės, kronika ir t.t. Tas žmogus ėmė pasakoti, kaip nuo jaunystės žavėjosi Kamiu, Hese, kitais rašytojais ir filosofais. "Dabar perskaičiau 9 puslapius vieno iš pranašų ir supratau, kad viskas, ką skaičiau ir kuo žavėjausi yra absoliuti tuštuma".
Vau vau vau, pagalvojau, ot čia tai bent. Kartu Dievas stebina - Jis leidžia žmogui perplaukti knygų jūrą, tačiau vieną dieną įvyksta akistata - vienoje pusėje kalnai modernių išminčių knygų, kitoje - 9 puslapiai. Spėkite, kas laimi?
Tas, kas yra tiesa.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą