Pritaikyti raktą

Esu sutikęs žmonių, kurie tvirtina, kad Biblijoje tik tiek yra, kiek užrašyta ir viskas. Žinoma, mano pastebėjimu, tie "užrašytojai" labai jau sunkiai pritaiko savo gyvenime net tą pagrindinę teksto mintį, kurią perskaito. Bet ne apie tai šiandien. Žinoma, tokia teorija leidžia susikurti žmonėms iliuziją, kad galima išmokti Bibliją, išstudijuoti, pritaikyti "teisingą raktą". Tai pagimdė pačias įvairiausias teologines mokyklas, teksto studijavimo būdus. Iš esmės tai tas pats įsitikinimas, kaip preparuojant varlę - svarbu gerai pritvirtinti, chloroformo, skalpelis, o visa kita tik technikos dalykas- juk varlė, t.y. Biblija, nepabėgs, mes ją gerai prismeigėme savo ypatingais išgražintais įrankiais...
Noriu kalbėti, kad Dievo žodis yra pranašiškas, kiekviena eilutė, kiekvienas žodis turi tokią gelmę ir prasmę, kad gniaužia kvapą, kai jis atsiveria. Raktai tebėra Dievo rankose, o žmogiškos pastangos perprasti, supjaustyti ir įkišus rankas ištyrinėti yra lygios nuliui.
Ligi šiol buvau įsitikinęs, kad kai kurios Biblijos knygos labai dvasingos, pav. "Apreiškimas Jonui", o kitų kaip ir galėtų nebūti, pavyzdžiui "Rūtos knygos" - juk tai elementari istorija apie šeimą, graži ištikimybė, bet ir Biliūnas neblogų ir net gilesnių apsakymų yra parašęs.
Koks mane ištiko nustebimas, kai supratau, jog net jei nebūtų po "Rūtos knygos" Biblijoje jokių kitų knygų, ir tai visą žmonijos ir išgelbėjimo seka būtų surašyta.
Dar gerokai prieš įvykstant įvykiams, Rūtos knygoje Dievas atskleidė - Izraelis pasuks į pasaulį, kils dvi karalystės, kurios galiausiai bus atmestos, Dievas atsiųs Atpirkėją iš žydų, kuris Izraelio paveldėjimą atstatys per sąjunga su pagonimis. Noomės šeima - Izraelis, Ruta - bažnyčia, Boozas -Kristus.
Kas dar labiau stulbina, Dievas parodo, kad Jam nėra negalimų dalykų - Jis duoda palikuonių mirusiems Noomės vaikams, t.y. Izraeliui, kuris atmetė sandorą ir dvasiškai mirė. Tada supranti, ką reiškia Jėzaus žodžiai “Štai Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Dievas”. Hebrajams 2;13. Posakis "Davė Dievas" nėra dėl grožio, ar kad taip reikia iš pamaldumo sakyti - įsivaizduokit Dievas vaikų davė mirusiems. Jų nebuvo, jų neturėjo būti ir negalėjo būti, bet jie atsirado, nes Dievas davė.
Ir, brangieji, Jis viską žinojo, viską paskelbė dar prieš įvykstant. Tik 4 Rūtos knygos skyriai, apie 80 eilučių, tačiau viskas sudėta. (dėl stokos nerašau detaliau, ką dar ten radau)
Tik Dievas gali taip sudėlioti, tik Dievas gali taip matyti. Todėl ir sakau - Biblija absoliutus pranašiškas Dievo žodis, jame klodų klodai ir turtų turtai, kuriuos atveria tik pats Autorius. Teologinės kryptys, kurios tvirtina, jog gali atsakyti į visus klausimus ir tariasi suradusios "metodą" preparuoti Bibliją šitoj perspektyvoj bankrutuoja - tampa aišku, kad tai tik žmogiškos pastangos be paties Autoriaus valios susikurti jaukų ir suprantamą pasaulėlį, iškalti žinių maksimumą. Deja, su Dievo pažinimu tai neturi nieko bendro - tai tik žinių kaupimas.